Būkite atsargūs – žiemos pavojai tęsiasi

Žiema tęsiasi, todėl dėl permainingų orų susidaro pavojingos sąlygos tiek keliuose, tiek šaligatviuose ir pėsčiųjų takuose. Dauguma traumų (paslydimai, nugriuvimai) patiriamos dėl susidariusios slidžios dangos. Labai daug traumų nutinka užsiimant žiemos sportu ar aktyviai pramogaujant lauke. Pasitaiko sumušimų, kai pažeidžiami minkštieji audiniai, ir rimtesnės traumos – čiurnos patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, galvos sumušimai, riešo ir alkūnės sužalojimai.

Norint išvengti nemalonių įvykių ir apsisaugoti žiemos metu, reikia žinoti kelias paprastas, bet labai veiksmingas priemones:

• Rinkitės tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi, neaukštu kulnu. Esant galimybei avėkite batus su apkaustais ar batų aksesuarais – tinkliukais, kurie skirti saugiai vaikščioti ant sniego, ledu, esant plikšalai.
• Vaikščiokite lėčiau, neskubėkite. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti.
• Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Netgi, gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti.
• Eikite mažesniais žingsniais.
• Venkite alkoholio. Šaltyje būti neblaiviam pavojinga – sunkiai išlaikoma koordinacija, prarandamas jautrumas šalčiui ir nejaučiama dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.
• Renkitės šiltai, tačiau taip, kad matytumėte ir girdėtumėte, kas vyksta aplink jus. Įsitikinkite, kad apranga nesumažina jūsų regėjimo kampo ir netrukdo girdėti.
• Slidžiu metu neneškite sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.
• Saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.
• Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio, ar daug sniego.
• Įėję į pastatą nusikratykite sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamirškite, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai.
• Visada būkite pasiruošę galimam kritimui.
• Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis/neįgaliaisiais/ mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkus nešulius.

Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresniame amžiuje kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar trūkusių raiščių rizika. Paslydimo rizika ir jos nulemtos pasekmės ypač sparčiai auga nuo 60 metų. Siekiant išvengti sužalojimų paslydus, esant slidiems keliams ir šaligatviams vyresnio amžiaus žmonėms patariama:

• Neikite iš namų, jei nėra būtinybės. Paprašykite draugų ar kaimynų, kad nueitų iki parduotuvės už jus arba padėtų jums nuvykti į reikalingą vietą.
• Jei nusprendėte išeiti į lauką, apgalvokite, kaip galite sumažinti kritimo riziką.
• Suplanuokite maršrutą nuo namų iki savo kelionės tikslo, stengdamiesi išvengti šlaitų, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių.
• Netrumpinkite kelio eidami vietomis, kur didesnė tikimybė paslysti.
• Paprašykite draugo ar kaimyno, kad nuvalytų Jums kelią iki namo durų.
• Naudokitės lazda.
• Eikite lėtai ir mažais žingsniais, neskubėkite. Pasilikite daugiau laiko kelionei.
• Esant galimybei stenkitės įsikibti į stabilius objektus.
• Apsirenkite daugiau sluoksnių, apsaugokite labiausiai pažeidžiamas kūno dalis: galvą, kaklą, nugarą.
• Informuokite pažįstamus pastebėję slidžias vietas, kad jie nesusižeistų.
• Besinaudojantiesiems lazda ar ramentais, rekomenduojama ant jų uždėti specialų antgalį.
• Einant patartina žiūrėti po kojomis, prieš kertant gatvę įsitikinti, kad automobilis tikrai sustos.
• Griūnant reikia stengtis pasiremti rankomis: jų kaulų lūžiai mažiau sudėtingi nei šlaunikaulio.

Nereikėtų pamiršti ir reguliariai mankštintis, nes tai padeda išvengti kaulų retėjimo. Pusiausvyrą gerinantys pratimai – viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių.

Žiemos formulė = atsargumas + tinkama avalynė + mankšta

Ką daryti patyrus traumą?

• Patyrus traumą, būtina stengtis nejudinti sužalotos rankos ar kojos.
• Visada būtina kviesti greitosios pagalbos gydytojus, jie tinkamai įmobilizuos traumuotą galūnę ir nugabens į gydymo įstaigą, kur bus atlikti reikalingi klinikiniai ir radiologiniai tyrimai.
• Traumavus koją, negalima ja remtis ir bandyti eiti, nes gali išsivystyti sunkesni raiščių, sąnarių pažeidimai ar pasislinkti lūžę kaulai, o tai susiję su sudėtingesniu gydymu ir ilgesniu darbingumo atkūrimo laikotarpiu.
• Būtina nepamiršti, kad laukiant pagalbos, nukentėjusįjį reikia apkloti ar atsargiai nugabenti į artimiausią šiltą patalpą ir taip išvengti žalojančio šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.
• Kaip sau padėti, jeigu sužalojimas nestiprus? Visų pirma, per pirmąsias 24 valandas sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti, nes šaltis veiksmingai mažina patinimą, skausmą ir uždegimą. Negerėjant būklei, kreiptis į gydytojus.
• Labai svarbu žinoti, kur žiemą slypi pavojai ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Informacija parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją.

Viešųjų ryšių skyrius, vrt@vilnius.lt