Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Pristatydamas kadencijos ataskaitą, A. Zuokas džiaugėsi dvigubai sumažėjusiu nedarbu, į miestą sugrįžusiu optimizmu

2011-2015 metų laikotarpis Vilniaus miesto gyvenime buvo ypatingas, nes, pasak šios kadencijos valdančiųjų, į Vilnių sugrįžo optimizmas – vilniečiai tapo laimingesni, vėl pradėjo tikėti miestu, kuriame gyvena ir augina vaikus. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, net 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu.

„Tokie ir buvo mūsų, atėjusių 2011 metais prie miesto vairo, pagrindiniai tikslai ir uždaviniai – sugrąžinti Vilniui pasitikėjimą ir energiją, pažadinti Vilnių, kuris snaudė nuo 2007 metų. 2011 m. radome miegantį Vilnių, paliekame – pažadintą, energingą ir pasitikintį. Dabar svarbiausia, kad pradėti šimtai projektų nesustotų ir Vilnius padarytų istorinį šuolį 2015-2020, nes tam jis jau tikrai pasirengęs“, – pristatydamas nuveiktus darbus sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

2011 m.„The New York Times“ vertinimu Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų. 2012 m. „Financial Times“ leidžiamas „FDI Magazine“ įvertino Vilnių, kaip vieną iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusių regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą. 2012 m. Navigacijos sistemų gamintojui „TomTom“ paskelbus automobilių spūsčių reitingą, Vilnius nebėra tarp miestų, kuriuose spūstys didžiausios. 2013 m. Vilnius yra daugiausiai investicijų pritraukęs miestas Europoje, miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų. 2014 m. CNN įtraukė Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10 ir paskelbė naujuosius išmaniųjų vardą pelniusius miestus, tarp kurių ir Lietuvos sostinė, kurioje veikia vienas greičiausių internetų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Augantis gyventojų skaičius Vilniuje privertė kurti daug naujų vietų darželiuose. 2011-2014 m. Vilniuje papildomai sukurta daugiau kaip 3400 naujų vietų vaikams darželiuose, kai tuo tarpu 2009-2010 metais sukurta tik 460 naujų vietų. Šiemet Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis, kurį lanko apie 250 vaikų. Suplanuota papildomai sukurti dar apie 1000 vietų: šiemet duris turėtų atverti „Gluosnis“ Viršuliškėse, naujų vietų turėtų atsirasti dar 3 vaikų darželiuose: Žirmūnuose, Antakalnyje ir tarp Pašilaičių bei Šeškinės. Rengiami dokumentai naujiems darželiams Pilaitėje ir Balsiuose ir konkursas statyti naują darželį Visoriuose. Suplanuoti statyti ir du privatūs darželiai Antakalnyje ir Burbiškėse. Darželis „Venecijos“ kvartale turėtų būti trečiasis naujas lopšelis-darželis Vilniuje, pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Per šią kadenciją rekonstruota daugiau nei 40 mokyklų ir darželių, kai per 2007-2010 metus – tik 28.

Vilniuje per ketverius metus dvigubai sumažėjo nedarbas – nuo 12.4 proc. iki 6,5 proc. Bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, valstybės institucijoms ir privačiam verslui, sukurta 35 000 darbo vietų.

Didelių pastangų dėka miesto skolos buvo stabilizuotos, nuo bankroto išgelbėta Viešojo transporto įmonė. Be to, kadencijos pradžioje, 2011 metais, Vilniaus savivaldybės biudžetas buvo mažiausias per visą laikotarpį, o 2015 m. biudžeto pajamos – jau didžiausios. Nuo 2011 iki 2013 metų GPM mažėjo, o 2014 ir 2015 metų Vilniui skiriama GPM dalis padidinta. Vilniaus apskrityje sukuriama 40 proc. Lietuvos BVP, Vilniuje gyventojai gauna didžiausią vidutinį atlyginimą Lietuvoje.

Šilumos kainų mažinimo gyventojams klausimas 2011-2015 metų koalicijos veikloje buvo dažniausiai svarstomas, diskutuojamas, nuolat peržiūrimas, nuolat buvo ieškoma būdų, kaip sumažinti šilumos mokesčius vilniečiams. Vilnius jau nuo 2013 m. turi aiškų veiksmų planą — kaip pertvarkyti Vilniaus šilumos ūkį atsisakant importuojamų dujų ir pereiti prie vietinio biokuro, kaip modernizuojant TEC3 katilinę sumažinti šilumos kainas iki 18.4 kWh. Šiuo metu projektas jau pateiktas Vyriausybei ir Energetikos ministerijai ir AB „Lietuvos energija“. Pasak miesto vadovų, reiktų imtis iniciatyvų, kurios taip pat sumažintų vilniečiams kainas – panaikinti arba sumažinti įpareigojimus pirkti brangesnes gamtines dujas iš SGD terminalo – SGD terminalo išlaikymas turi būti padalintas tarp visų šalies energijos vartotojų. Mažėjant elektros energijos gamybos kvotoms, inicijuoti termofikacinių elektrinių elektros ir šilumos kainų nustatymo pakeitimus – siekiant išvengti elektros gamybos veiklos nuostolių, kurie vėliau iš dalies perkeliami į šilumos kainą. Inicijuoti šilumos ūkio įstatymo pakeitimą – pakeisti konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką, kad konkurencija šilumos ūkyje vyk tų ne tik vasaros metu, bet visus metus.

Įgyvendintas grandiozinis projektas – nacionalinių oro linijų įsteigimą – “Air Lituanica“. Šiandien “Air Lituanica” jau turi tris orlaivius, rudenį planuojams ketvirtas. Šiuo metu vykdomi skrydžiai devyniomis kryptimis (Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Praha, Paryžius, Talinas, Amsterdamas, Bilundas, Stokholmas), nuo balandžio 30 d. bus 10 krypčių (Hamburgas). 2020 m. pagal verslo planą turės 7 orlaivius, perveš 1 mln. keleivių, bus didesnė oro bendrovė nei „Estonian air“ ar „Malta air“.

Vilniaus Vakarinis aplinkkelis lenkia net Vilniaus-Kauno automagistralę, kuria per dieną pravažiuoja apie 26 tūkst. automobilių, o Vakariniu aplinkkeliu – 58 tūkst., naujai atgaivintas Bernardinų sodas, visame mieste veikia oranžinių dviračių tinklas, Vilniui įmonės ir pavieniai asmenys padovanojo sostinei dovanų beveik už 2 mln. Lt.

Ataskaitos pristatymas:

Viešųjų ryšių skyrius, vrt@vilnius.lt