Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Nuo erkinio encefalito apsaugo skiepas

Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti – pasiskiepijus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 proc.

Vakcinos schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijamo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu, trečiosios ir sustiprintos dozių intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Pagreitinta vakcinos schema taikoma siekiant įgauti imunitetą prieš erkių aktyvumo sezoną ar jam prasidėjus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus.

Erkinio encefalito vakcinos užtikrina imuninę apsaugą nuo visų Europoje žinomų potipių. Vakcinaciją rekomenduojama pradėti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo sezonas. Žmogus tampa pilnai apsaugotas praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo, tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą schemą.

Erkinio encefalito vakcina nėra valstybės kompensuojama. Tačiau ji gali būti kompensuojama darbdavio lėšomis žmonėms, kurių profesija susijusi su darbu gamtoje vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašu.

Kasmet erkiniu encefalitu pasaulyje suserga 10-13 tūkst. žmonių. 2012 m. Lietuvoje buvo 314 atvejų, iš jų 30 – Vilniuje, 2013 m. – 262, iš jų 78 – Vilniuje. Lyginant su kitomis registruojamomis infekcijomis, skaičiai atrodo maži, tačiau Erkinis encefalitas ne paprastas peršalinimas, o rimta liga, lydima sunkių komplikacijų.

Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Užkrėstoje erkėje encefalito virusas tūno seilėse, todėl įsisiurbus erkei yra didelė tikimybė tam virusui patekti į žmogaus kraują. Tačiau galimas ir kitas žmonių užsikrėtimo būdas – per nepasterizuotą erkiniu encefalitu virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną.

Erkinis encefalitas – tai viruso sukeltas smegenų audinio uždegimas. Ši liga pasireiškia praėjus keletui dienų ar 2-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo: pakyla temperatūra, stipriai skauda galvą, krečia šaltis, pykina arba vemiama, sutrinka miegas ir kt., šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dalis žmonių pasijunta geriau. Tačiau trečdaliui, praėjus, maždaug, savaitei, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprūs galvos skausmai, vėmimas. Kiek vėliau gali atsirasti įvairių galvos arba nugaros smegenų pažeidimo simptomų.

Pasveikusiems po erkinio encefalito gydymo gali likti šie negalavimai: atminties susilpnėjimas, psichikos pakitimai, miego sutrikimai, galvos skausmai, klausos ir regėjimo sutrikimai, šlapimo nelaikymas naktį, lytinė impotencija, darbingumo sumažėjimas ir kt. Blogiausia erkinio encefalito pabaiga – mirtis. Deja, tokių atvejų užregistruojama ir Lietuvoje.

Dviem trečdaliams ligonių, pasveikusiems po erkinio encefalito gydymo, visam gyvenimui lieka įvairių, kartais labai sunkių ligos pasekmių, dėl kurių ligoniai tampa nedarbingais ir nepajėgūs gyventi be kasdieninės kitų pagalbos.

Visuomenės sveikatos biuro inf.