Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Pasaulyje astma sergančių žmonių skaičius gerokai išaugo

Gegužės 5 d. pasaulis mini Pasaulinę astmos dieną. Šios dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos ir pacientų bei sveikųjų piliečių informuotumo.

Per pastaruosius tris dešimtmečius astmos atvejų gerokai išaugo, mokslininkai tai sieja su mitybos ir aplinkos sąlygų kaita, nes tai turi tiesioginį poveikį astmos atsiradimui. Daroma prielaida, kad kūnui negavus visų reikiamų maistinių medžiagų, jis yra labiau linkęs į tam tikrų kvėpavimo takų virusų ataką ir tai gali sukelti astmą. Astmą sukelia plaučių uždegimas ir kvėpavimo takų blokavimas. Kenčiantys astmos priepuolius, gali jausti dusulį, spaudimą, kosulį ir švilpiantį kvėpavimo garsą. Kvėpavimo takai tampa jautrūs, nes įsitempia kvėpavimo takų raumenys ir sumažėja oro kiekis patenkantis į plaučius. Tai daro įtaką tiek vaikų, tiek suaugusių sveikatai. Remiantis tam tikrų mokslinių tyrimų rezultatais, nustatyta, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vitamino C, vitamino E, magnio, seleno, omega 3 riebalų rūgščių ir beta karotino mažiau kenčia nuo astmos. Vaikai, kurių maisto racionas papildytas Viduržemio jūros produktais, obuoliais, vynuogėmis, riešutais ir pomidorais, rečiau suserga astma.

Specialios dietos sergantiesiems astma nėra. Manoma, kad tam tikri maisto produktai taip pat gali sukelti astmą. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai sergantiems astma pataria vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra antiuždegiminių ir kvėpavimo takų gleivių retinimo savybių – tai svogūnai, česnakai, garstyčios. Taip pat produktus, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgštimis (lašišos, tunai ir sardinės) bei augalinės kilmės produktus, tokius kaip: linų sėmenys ir kanapių sėklos. Daržoves: morkas, brokolius, moliūgus, nes šiose daržovėse yra didelis beta karotino kiekis, o tai organizmui labai svarbi medžiaga. Ankštines daržoves, nesmulkintus grūdus, žuvį, mėsą, riešutus ir duoną, kurie yra B grupės vitamino šaltinis. Duoną, sėlenas, kruopas, žirnius, žalialapius augalus (petražoles, krapus, rūgštynes, špinatus), nes tai – magnio šaltinis. Špinatus ir žalias lapines daržoves, kukurūzų gemalus, saulėgrąžų sėklas, figas ir brokolius, obuolius, avokadus, melionus, mėlynes, persikus – vitamino C šaltinis. Migdolus, graikinius ir kitus riešutus – cinko šaltinis.

Mityba yra labai svarbi visapusiško astmos gydymo plano dalis. Sveikatai naudinga reguliari mankšta. Tai tinka žmonėms, sergantiems astma. Svarbu nepamiršti, jog didelis viršsvoris ir nutukimas gali sąlygoti sunkesnę astmos formą. Prieš nusprendžiant visiškai pakeisti savo mitybos įpročius, reikėtų pasitarti su gydančiu gydytoju ar pulmonologu. Įvertinus astmos būklės sunkumo formą, gydytojas galėtų atitinkamai pasiūlyti individualių patarimų.

10 faktų apie astmą:

PSO duomenimis, šiuo metu nuo astmos kenčia 235 mln. žmonių.

Jeigu nebus imamasi skubių veiksmų, per ateinančius 10 metų astmos mirtingumo rodiklis didės. Astmos negalima išgydyti, tačiau tinkama diagnostika, gydymas ir pacientų mokymas gali padidinti astmos kontrolę ir valdymą.

Astma pasireiškia visose šalyse, nepriklausomai nuo išsivystymo lygio. Daugiau nei 80% mirčių nuo astmos pasireiškia šalyse, kuriose yra mažos ir mažesnės negu vidutinės pajamos.

Dėl veiksmingos kontrolės, labai svarbu, kad vaistai būtų įperkami ir prieinami, ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Astma yra lėtinė liga. Kenčiantys astmos priepuolius, gali jausti dusulį, spaudimą, kosulį ir švilpiantį kvėpavimo garsą.

Sergantiems astma, simptomai gali pasireikšti kelis kartus per dieną ar per savaitę. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia fizinės veiklos metu arba naktį. Nesugebėjimas pripažinti ir išvengti priepuolio, gali sukelti pavojų gyvybei.

Taikant tinkamai paskirtą gydymą galima palengvinti bronchų uždegimą, ir su astma susijusių mirčių skaičius gali būti sumažintas.

Astma – dažniausiai paplitusi lėtinė liga tarp vaikų. Tačiau ji gali būti kontroliuojama taikant įvairius prevencijos ir gydymo planus, atsižvelgiant į individualius simptomus.

Plačiai paplitę rizikos veiksniai yra gyvenamosios aplinkos alergenai – namų dulkės, patalynės erkutės, kilimai ir minkšti baldai, gyvūnų pleiskanos. Kiti alergenai – žiedadulkės, pelėsis, tabako dūmai ir chemikalai darbo vietoje.

Išprovokuoti astmos priepuolį gali: būvimas šaltame ore, emocinis susijaudinimas: pyktis arba baimė, sunkus fizinis krūvis.

Dažnai astmos diagnozavimas ir gydymas būna netinkamas, tai sukelia didelę naštą asmenims ir jų šeimoms, ir gali apriboti jų veiklą visam gyvenimui.

http://www.who.int/features/factfiles/asthma/asthma_facts/en/index9.html

Viešųjų ryšių skyrius, vrt@vilnius.lt