Iš žydų antkapių sumūrytą elektros pastotę Vilniuje laikinai žymės atminimo lenta

Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite aptarti žydų paveldo atminimo ženklinimo sostinėje klausimus.

Pasitarusi su bendruomene, nuo šiandien sovietmečiu statytą elektros pastotę Olandų gatvėje, kuriai sumūryti buvo panaudoti žydų antkapiai, Savivaldybė pažymėjo atminimo lenta. Joje lietuvių ir anglų kalbomis įrašyta: „Šis statinys – sovietų valdžios barbariškumo pavyzdys. Jis pastatytas iš senųjų žydų kapinių Olandų g. antkapių, išdraskytų 1965-1968 metais. Artimiausiu metu šis statinys bus demontuotas, o antkapių akmenys bus perkelti į Olandų g. kuriamą kapinių memorialą“.

„Susitikime su Lietuvos žydų bendruomenės bei Kultūros paveldo atstovais šiandien sutarėme, kad garsiosios transformatorinės akmenys bus panaudoti pagal bendruomenės pasiūlytą variantą – arba monumentui, arba saugomi kapinių vietoje. Džiugu, kad su bendruomene randame bendrą kalbą visais klausimais“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šiuo metu drauge su turto savininkais ir žydų bendruomene ieškoma sprendimų – kaip kuo greičiau išardyti pastotę ir pagarbiai sugrąžinti antkapių fragmentus, parodant deramą pagarbą mirusių atminimui.

AB „Vilniaus šilumos tinklams“ ir AB LESTO priklausanti transformatorinė užtikrina elektros energijos bei šilumos tiekimą daliai Vilniaus senamiesčio gyventojų ir įmonių, todėl itin greit demontuoti pastotės nepavyks. AB LESTO geranoriškai sutiko išardyti dalį statinio savo lėšomis, su šilumos tiekėjais dar tariamasi dėl būsimų ardymo ir statybos darbų projekto parengimo bei finansavimo.

„Atminimo lenta – laikinas sprendimas, kol nebus išmontuota pastotė. Tačiau Vilniuje aptikta ir keletas kitų statinių iš sunaikintų žydų kapinių paminklinių akmenų, kuriais privalome pasirūpinti ir deramai išsaugoti mirusių atminimą. Svarbu, kad žydų bendruomenė supranta, jog ne visus objektus bus įmanoma išardyti. Tokias vietas kaip tilto atramos, pano, atraminės sienelės – susitarėme paženklinti nuolatinėmis atminimo lentomis“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, kur įmanoma, antkapiai bus perkelti į memorialą, kompoziciją, o smulkesni fragmentai – palaidoti kapinėse.

Žydų bendruomenės atstovai per keletą artimiausių savaičių žadėjo priimti sprendimus, kur tiksliai galėtų būti perkelti paminkliniai akmenys iš 5 skirtingų objektų Vilniuje. Mat susitikimo dalyviai vieningai sutarė dėl to, kad antkapių akmenų išmontavimas ir saugojimas sandėliuose – kaip tai buvo daroma daugelį metų iki šiol – nėra pagarbus sprendimas. Be to, miestui tai kainuoja beveik 3000 eurų kasmet. Viename sandėlių jau daugiau kaip du dešimtmečius saugoma apie 300 antkapių akmenų.

Artimiausiu metu Savivaldybė kartu su Kultūros paveldo departamento specialistais įvertins ir suskaičiuos, kiek kainuos vieno daugiausia problemų keliančio objektų – laiptų, vedančių į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pastatą (Pylimo g.) išardymas ir paminklinių akmenų perkėlimas. Pasak žydų bendruomenės atstovų, čia dar reikia rasti kūrybinį sprendimą ir apgalvoti tam tikras kompensavimo priemones. O kol bus rasti tinkamiausi sprendimai, sutarta, kad prie laiptų taip pat atsiras laikina atminimo lenta.

Viešųjų ryšių skyrius, vrt@vilnius.lt