Sostinės savivaldybė aiškinsis, ar buvusio VŠT vadovo veiksmai nebuvo nusikalstami

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą prašydama nustatyti, ar Arūno Keserausko veiksmuose, 2009-2015 m. laikotarpiu vadovaujant AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nebuvo Baudžiamajame kodekse įvardintų nusikalstamų veikų požymių. Savivaldybės teigimu, ne vienas buvusio vadovo sprendimas meta šešėlį dėl galimai švaistyto ir pasisavinto svetimo turto bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Skaičiuojama, jog bendrovei galėjo būti padaryta arti 3 mln. EUR žala.

„Įvertinus bendrovės išlaidas vadovaujant A. Keserauskui, kilo klausimų, ar kai kurios išlaidos buvo pagrįstos ir atitiko bendrovės tikslus. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės naudai ir nepriimti deklaruojamiems tikslams prieštaraujančių sprendimų.

Kaip žinome, nuo 2002 m. Vilniaus šilumos tinklai yra išnuomoti „Vilniaus energijai“, o pačios AB „Vilniaus šilumos tinklai“ veikla per šį laiką formaliai apsiribojo tik nuomininkės priežiūra. Ūkinė veikla visą šį laiką nebuvo vykdoma, todėl matant kai kurias veiklas, atliktas prie buvusio VŠT vadovo – įvairias paramos ir teniso aikštelių nuomos sutartis bei kitus sandorius – kyla klausimas, ar nebuvo veikiama savo ar trečiųjų asmenų naudai“, – kreipimosi į teisėsaugą motyvus aiškino Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Prokuratūrai adresuotame rašte įvardinta eilė sutarčių, pasirašytų A. Keserausko vadovavimo laikotarpiu nuo 2009 m. pabaigos iki šių metų rugpjūčio pradžios ir galimai nesuderinamų su Bendrovės veikla ir jos tikslais.
Tarp jų – teniso aikštelių nuomos, abejotino reikalingumo viešinimo ir reklamos sutartys. Vadovaujant A. Keserauskui įmonė pasirašė 6 paskolos sutartis su „Air Lituanica“, kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla. Sutarčių pasirašymo metu bendrovė „Air Lituanica“ jau turėjo finansinių problemų.

Abejonių kelia ir galimai nesuderinamos komandiruotės į užsienį, parama sporto klubams bei kitos išlaidos, kurios įvardinamos kaip reprezentacinės.

„Kalbame apie milijonus galimai iššvaistytų mokesčių mokėtojų pinigų, todėl norime, kad prokuratūra įvertintų, ar šios lėšos buvo išleistos teisėtai, o įtarimams dėl galimo turto iššvaistymo pasitvirtinus – pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl žalos atlyginimo“, – sakė V. Benkunskas.

Prašyme įvardintais sandoriais bendrovei galėjo būti padaryta 2.839.609,80 EUR (9 804 604,72 Lt) siekianti žala.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt