Svarbi informacija
Vilniaus meras atidarė Šarūno Saukos tapybos darbų parodą
Šįvakar Nacionalinėje dailės galerijoje surengtame Šarūno Saukos parodos atidaryme „Žmogus su Saukos veidu. Šarūno Saukos tapyba. 1978-2015” dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino menininką su ilgai lauktos parodos pristatymu.
Parodos atidaryme Nacionalinėje dailės galerijoje dalyvavęs Vilniaus meras neslėpė susižavėjimo menininko Š. Saukos kūryba: „Esu didelis šio menininko darbų gerbėjas. Žiūrėdamas į čia susirinkusių žmonių veidus galiu pasakyti – matau labai daug laimingų žmonių, nebijančių pažiūrėti į įvairias savo puses, kurios gal ir ne visuomet būna šviesios. Sauka – laimingų ir drąsių žmonių autorius“.
Tapytojas Šarūnas Sauka autorinę savo kūrybos darbų parodą paskutinį kartą buvo pristatęs prieš 18 metų, todėl šįkart autorius pats pajuto, kad atėjo laikas surinkti bei pristatyti visuomenei per beveik 40 kūrybos metų nutapytus darbus. „Noriu parodyti, kad esu ir pažiūrėti, kas esu“, – paklaustas apie parodos atidarymo motyvus sakė menininkas. Parodos atidaryme autorius taip pat kalbėjo trumpai: „Ačiū visiems, o labiausiai – Monikai“.
Parodos kuratorė bei menininko dukra Monika Saukaitė sakė, jog parodos organizavimui asmeninis jos ir menininko santykis netrukdė, o tik padėjo, nes judviejų nuomonės dėl parodos organizavimo detalių dažniausiai sutapdavo. Paklausta, kokie buvo pagrindiniai jos, kaip parodos kuratorės, tikslai, M. Saukaitė atsakė: „Turėjau dvi mintis, kurias labai norėjau šioje parodoje įgyvendinti. Visų pirma, visą menininko kūrybą norėjau parodyti kaip vientisą organišką pasaulį, o ne bandyti atskleisti, kaip ji keitėsi, ir kaip keitėsi pats menininkas. Planuodama parodą, norėjau pažiūrėti, kaip senieji ir naujieji Šarūno Saukos darbai kalbasi tarpusavyje. Antras mano tikslas – norėjau parodyti, kad žmogus su Saukos veidu yra visai kitas personažas, negu pats menininkas Sauka. Dažnai mano tėčio kūryba yra interpretuojama kaip nuolatinis kalbėjimas apie save. Man, užaugusiai su visa šia tapyba, niekuomet nekildavo mintis lyginti tėvelio, kuris man skaito knygą, su tuo, kuris žiūri į mane iš paveikslo, kabančio ant sienos“.
Šarūno Saukos tapybos parodoje eksponuojama daugiau kaip 100 darbų – 84 paveikslai bei 23 objektai iš stiklo ar kitų medžiagų, kuriuos palietė garsaus lietuvių menininko teptukas. Daugeliui Š. Saukos gerbėjų šie juvelyriškai ištapyti objektai buvo staigmena – iki šiol menininkas jų dar nebuvo pristatęs. Visi parodoje eksponuojami darbai yra sukurti 1978 – 2015 metais.
Paroda „Žmogus su Saukos veidu“ padalinta į 6 skyrius. Pirmasis – tokio paties pavadinimo „Žmogus su Saukos veidu“, kuriame galima pamatyti daugiausia menininko autoportretų. Kiti parodos skyriai, kuriuos rengėjai išskyrė pagal pasikartojančius menininko tapybos motyvus bei temas, – „Aukojimas“, „Eisena“, „Sąmyšis“, „Užutėkis“ bei „Mažieji pasakojimai“, kuriame pirmą kartą pristatoma menininko tapyba ne ant drobės, o ant įvairių mažų objektų. Visuose parodos skyriuose galima pamatyti tiek senesnių, tiek naujesnių Šarūno Saukos darbų.
Ši paroda – Saukos tapybos retrospektyva, tačiau ji sudėliota ne chronologiškai pagal menininko kūrybos etapus, bet pristatoma kaip vientisas Saukos pasaulis – savitas, mistinis, neretai šokiruojantis, pilnas sapnų ir nerealaus pasaulio motyvų. Paveiksluose labai dažnai atsikartoja žmogus su Saukos veidu, įdėmiai bei kartais įtariai žvelgiantis į žiūrovą.
Šarūnas Sauka gimė 1958 m. Jaunystę praleido Vilniuje, tame pačiame kieme, kur pusšimčiu metų seniau gyveno M. K. Čiurlionis. Būdamas vos 31-erių, Sauka apdovanotas pirmąja Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija.
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt
Taip pat skaitykite:
Šnipiškėse Vilniaus savivaldybė planuoja statyti naują darželį, pristatomi projektiniai pasiūlymai
Besiplečiančiame ir atsinaujinančiame Vilniaus Šnipiškių rajone nukėlus senus, nelegaliai stovėjusius garažus, vietoj jų iškils naujas darželis. Modernioje įstaigoje veiks 14 priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių, dirbs apie 60 darbuotojų. Darželį lankys apie... ❯❯❯
2024-09-19
Vilniuje duris atveria pirmoji dainykla „Estradà“: augins kūrėjus ir augs pati
Šiandien atidaroma Vakarų Europoje jau paplitusios koncepcijos kūrybos, meno, muzikos ir kultūros erdvė Vilniuje – dainykla. Istoriniame pastate Vilniaus g. duris atveria pirmoji dainykla „Estradà“, kuri kvies vilniečius atrasti mažiau žinomus atlikėjus bei kūrėjus. Naujo... ❯❯❯
2024-09-17
Menas sostinėje keliauja į gatves, skverus ir daugiabučių kiemus
Šiuolaikiniam menui vien tik galerijų per maža – kūrėjai jau šešerius metus dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje „Kuriu Vilnių“ programoje. Per pastaruosius metus Vilniaus viešosiose erdvėse buvo įrengta virš trisdešimties meno kūrinių ir... ❯❯❯
2024-09-13
Tarptautinių festivalių organizatorius sostinė kviečia pretenduoti į trejų metų finansavimą
Vilniaus identitetą kuriantys ir vilniečius bei miesto svečius džiuginantys tarptautiniai festivaliai gali užsitikrinti ilgalaikį trejų metų sostinės finansavimą. Pirmą kartą Vilniaus skelbiamam gyventojams ir kultūros bendruomenei reikšmingų festivalių trejų metų finansavimo... ❯❯❯
2024-09-06
Naujam darželiui Jeruzalės rajone – 12 architektūrinių idėjų
Vilniaus Jeruzalės rajone, Braškių g. 54, planuojamo naujo darželio projektavimo procesas įgauna pagreitį. Šio darželio projektuotojais pretenduoja tapti 12 įmonių, kurios atsiliepė į Vilniaus vystymo kompanijos skelbtą atvirą architektūrinio projekto konkursą. Gyventojai kviečiami... ❯❯❯
2024-09-05
Ant mokyklos sienos – sostinės panorama: tapytojas užbaigė amžinybėn iškeliavusios draugės projektą
2018 metais tapytoja Silvija Drebickaitė vieną Vilniaus Antakalnio progimnazijos sieną papuošė stilizuotu Vilniaus senamiesčio urbanistiniu peizažu. Kūrinį ant kitos mokyklos sienos po menininkės mirties užbaigė jos bičiulis, kolega tapytojas Vytautas Poška. Prieš šešerius... ❯❯❯
2024-09-05