UAB „Vilniaus energija“ akcininkė nepagrįstai kaltina Lietuvą represijomis prieš verslą

Praėjusią savaitę UAB „Vilniaus energija“ motininės įmonės „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Genduri atvyko į Vilnių pranešti, kad Lietuva nusavino įmonės investicijas ir paskelbė apie tiesos paieškas tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID) Vašingtone. Kaltinimų pagrįstumas kelia rimtų abejonių.

Ponios M. Genduri teigimu, Prancūzijos koncernas „Veolia“ vien tik į Vilniaus šilumos ūkį per UAB „Vilniaus energija“ investavo 160 mln. eurų. „Tokią investicijų sumą gal ir galima surasti UAB „Vilniaus energija“ finansinėse ataskaitose. Ar faktiškai buvo tiek investuota, dar reikia patikrinti. Tikslesni duomenys paaiškės, kai sostinės šilumos ūkis po metų bus sugrąžintas įmonei“, – sako AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Mantas Burokas.

Kol kas, ieškant taip vadinamų „nusavintų“ milijonų, galima pateikti tik tokius skaičius, kurie liudija apie motininės įmonės investicijos grąžą. „UAB „Vilniaus energija“ įstatinis kapitalas – 18,5 mln. eurų, o bendrovės išmokėti dividendai – daugiau nei 100 mln. eurų“, – teigia M. Burokas. Tokių skaičių niekaip neišeina interpretuoti, kaip investicijų „nusavinimo“.

Matyt, mojuojant 160 mln. eurų investicija siekta sudaryti filantropo įvaizdį. Tačiau, bent finansinio raštingumo pradžiamokslį paskaičiusiam, toks įspūdis nesusidaro, nes investicijos įskaičiuojamos į šilumos tarifą ir investuotojui su pelnu sugrįžta per šilumos kainą.

O kokią grąžą gaus savivaldybė po to, kai susigrąžins iš nuomos šilumos ūkį? 2002 m. UAB „Vilniaus energija“ buvo išnuomota turto už 100 mln. eurų. „Tai savivaldybės turtas, kuris nuomininkui generavo pelną. Šiandien šio turto vertė vos 14 mln. eurų“, – sako M. Burokas.

Paskaičiuota, kad UAB „Vilniaus energija“ net ir naujai sukurtas turtas (160 mln. eurų investicija), pasibaigus nuomos laikotarpiui, bus nudėvėtas iki 80 mln. eurų. Tai reiškia, kad sostinės šilumos ūkio turto vertė po nuomos išliks tokia pat, kaip ir buvo prieš penkiolika metų. „Didžioji dalis investicijų buvo padaryta nuomos pradžioje, kad būtų galima dirbti su atnaujintu turtu ir iki nuomos pabaigos susigrąžinti investicijoms skirtą pelną ar grąžinti paskolas. Jau šių metų pradžioje jų nusidėvėjimo procentas persirito per penkiasdešimt“, – sako direktorius M. Burokas.

Be to, šiandien dar sunku pasakyti, ar investicijos iš tiesų buvo tokios apimties, kaip teigiama, ar darbai ir medžiagos kainavo tiek, kiek parašyta ataskaitose, nes trūksta pirminių dokumentų. Deklaruojamų investicijų apimtys kelia abejonių ne tik Vilniaus miesto savivaldybei, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, bet ir tyrimą atliekantiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams.

Prieš septynerius metus Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos audito išvadose buvo nurodyta daugybė pažeidimų tvirtinant UAB „Vilniaus energija“ investicijas ir tuometinių AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovų sprendimu jas išperkant. 2002-2007 metais, kai UAB „Vilniaus energija“ deklaravo, kad į išsinuomotą sostinės šilumos ūkį investavo bemaž 115 mln. eurų, auditoriams kilo daug abejonių: nesutapo ataskaitose teiktos ir rangovams apmokėtos investicijų sumos, trūko dokumentų, patvirtinančių investicinių darbų vertes, UAB „Vilniaus energija“ atliktų darbų aktus pasirašydavo be rangovo patvirtinimo, nustatyti pateiktų investicijų vertės neatitikimai pagal pateiktus dokumentus ir pan. Deja, tuometinė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovybė toleravo UAB „Vilniaus energija“ primetamą finansinį chaosą. Nerūpėjo savivaldybės auditorių išvados ir motininei įmonei „Veolia“ (tuometinei „Dalkia“), todėl fiksuoti pažeidimai taip ir liko tik audito ataskaitoje.

Šiais metais laukiama auditorių ir iš Valstybės kontrolės.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt