Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Ateinantys ketveri metai – metas kokybei ir pokyčiams vilniečių švietime

Sostinės savivaldybė kuria lankstesnę Vilniaus mokyklų tinklo struktūrą – šiandien Taryba patvirtino 2016-2020 metų mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą, kuris bus nuolat tobulinamas, atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių siūlymus. Planas parengtas taikant visoms – ir lietuvių, ir tautinių bendrijų – mokykloms vienodus ir objektyvius kriterijus, suteikiant mokyklų bendruomenėms galimybes pasiruošti įgyvendinti pokyčius, kurie bus svarbūs sklandžiam visų Vilniaus mokyklų darbui.

Tęsiant mokyklų tinko optimizavimą, papildomai reikės įsteigti daugiau kaip 20 pirmųjų klasių komplektų, nes į Vilniaus mokyklas šį rudenį ateis apie 600 daugiau pirmokų, nei pernai. Tai nemažas iššūkis, tačiau problema sprendžiama iš esmės ir visi pirmokai šiemet tilps į mokyklas. Plane numatyti daugiau kaip 30 gimnazijų, pagrindinių mokyklų, pradinių mokyklų, progimnazijų taip pat dviejų likusių nepertvarkytų vidurinių mokyklų struktūros pokyčiai.

„Tinkamai sukurtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas – tai patogiai ir greitai pasiekiama, šiuolaikiška, bet gerbianti istorinį palikimą, tinkamai aprūpinta mokymo priemonėmis mokykla, gebanti sukurti jaukią mokymosi aplinką, suburti stiprius mokytojus ir kitus darbuotojus, galinčius mokiniams padėti įgyti reikiamą kokybišką išsilavinimą, tikslingai pasirengti tolesnėms studijoms, sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje bei gyvenime“, – sako Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas


Pertvarkos prioritetai – sudaryti sąlygas 1-8 kl. moksleiviams mokytis arčiausiai gyvenamosios vietos esančioje mokykloje; užtikrinti racionalų mokyklų patalpų panaudojimą: siekti, kad neliktų nei tuščių nei perpildytų mokyklų; užbaigti vidurinių mokyklų pertvarką ir išgryninti gimnazijas, padidinti ikimokyklinukų vietų skaičių. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokiniui, bendrąsias programas keičia individualios, vis mažiau dėmesio teikiama pažymiams, siekiama, kad mokiniams kelias į mokyklas būtų saugus ir kelionė į truktų kuo trumpiau. Mokyklos skatinamos bendradarbiauti ir tartis dėl švietimo programų ir jų modulių derinimo.

Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą vertino, svarstė ir pačios mokyklų bendruomenės. Vilniaus savivaldybė sulaukė viešo palaikymo dėl pertvarkomo mokyklų tinklo ir tolimesnių optimizavimo planų tiek iš tautinių bendrijų mokyklų, tiek iš mokančių lietuvių mokomąja kalba – palaikymo kreipimusis atsiuntė mokykla darželis „Svaja“, darželis-mokykla „Saulutė“, Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla, Levo Karsavino mokykla, pabrėždami, jog nedalyvauja protesto akcijose, savo palaikymą viešai išsakė ir Antakalnio progimnazijos tėvų bendruomenės atstovai.

Reguliuojant mokinių srautus ir skirtingas mokyklų apkrovas, mažėja dviem pamainomis dirbančių mokyklų skaičius, kyla mokymosi kokybė, tuštėjančių mokyklų patalpos sėkmingai panaudojamos neformaliojo švietimo įstaigų veiklai.

Tiksliai iškart nustatyti kiekvienos mokyklos teigiamą pertvarkos rezultatą ketveriems metams – sudėtinga, todėl tai nėra baigtinis procesas. Pertvarkos krypčiai bus svarbi ir demografinė padėtis, ir atskirų mokyklų kultūriniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, todėl ir planą bus galima atitinkamai keisti.


Šiuo metu Vilniuje veikia 124 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose daugiau kaip 60,5 tūkst. mokinių mokosi lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių mokomosiomis kalbomis. Prognozuojama, kad kitais mokslo metais į mokyklas ateis daugiau kaip 6000 pirmaklasių.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt