Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Nesąžiningi architektai – po sostinės savivaldybės padidinamu stiklu

Šiandien sostinės savivaldybėje vyko apvalaus stalo diskusija apie urbanistinę etiką. Vilniaus meras Remigijus Šimašius subūrė įvairių institucijų ekspertus, architektų profesinę bendruomenę aptarti pastaruoju metu daug diskusijų sukėlusius atvejus, kai mieste pradedami statyti komercinės ar rekreacinės paskirties pastatai, kurie vėliau parduodami kaip butai, kai grubiai pažeidžiami miesto Bendrojo plano reikalavimai ir kt. Kad tai netaptų norma ir valstybės institucijų toleruojama praktika, miesto vadovas pasiūlė visiems suremti pečius, ginti viešąjį interesą ir nebeleisti sistemingai naudotis spragomis.

„Kai institucijos nebeatsirenka, kas kaltas dėl pažeidimų, reikia pradėti žiūrėti viena kryptimi ir inicijuoti, kad nesąžiningi architektai, kurie gudraudami žada statyti viešbutį ar sanatoriją, o pastato daugiabučius, atsidurtų padidintos rizikos sąraše, prarastų kvalifikacijos atestatus. Siekdamas didesnio procesų viešumo ir skaidrumo, lygiagrečiai inicijuosiu naujovę – įdiegsime galimybę įvertinti sprendimus ir veiksmus priimančių savivaldybės specialistų darbą, projektus vertins „daugiau akių“. Nieko neįtardami neteisėtai pastatytuose daugiabučiuose butus jau nusipirkę vilniečiai neturi tapti situacijos įkaitais, atsakomybę turės prisiimti verslininkai ir tokius spendimus priėmę tarnautojai“, – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.


Pasak savivaldybės Vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, apie susiklosčiusią neigiamą, tačiau teisės aktais nedraudžiamą praktiką, savivaldybė ne kartą žodžiu ir raštu yra kreipusis į teisėkūros ir statybų priežiūros institucijas, akcentuodama, kad statydami komercinį pastatą vystytojai gali pastatyti iki 2 kartų daugiau parduodamo ploto nei gyvenamąjį, jiems nereikia įrengti vaikų žaidimo aikštelių, numatyti mažesni automobilių stovėjimo vietų sklype poreikiai. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė tiek konkrečiame name, tiek aplinkinėse teritorijose. Ir jokie teisės aktai nedraudžia vystytojui išparduoti pastato dalimis – viešbučių kambariais, apartamentais ar sanatorijų palatomis. Teisės aktai nedraudžia tokiame pastate esančioje patalpoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Mokesčių inspekcija tokio turto, jeigu ten deklaruojamas vienintelis šeimos būstas, net neapmokestina komerciniam nekilnojamam turtui taikomais mokesčiais.

Vystytojai naudojasi teisės aktų sudarytomis sąlygomis pateikti rinkai pigesnį būstą, o pirkėjai naudojasi galimybe sutaupyti. Su problemomis – stovėjimo vietų ar vaikų žaidimo aikštelių trūkumu, pernelyg tankiu užstatymu, – susiduriama vėliau, ir tuomet jas dažniausiai tenka spręsti miesto biudžeto lėšomis. Galios atmesti pagal teisės aktus parengtą projektą, remiantis vien įtarimu, kad jis ateityje bus paverstas daugiabučiu, savivaldybė neturi, tačiau, tardamasi su Valstybinėmis institucijomis ir architektų savivalda, inicijuos pokyčius.

Diskusijoje dalyvavę Lietuvos architektų sąjungos, Architektų rūmų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento atstovas ir Miesto plėtros departamento atstovai drauge svarstė – ką daryti, jog situacija gerėtų, ieškojo sprendimų. Viena bendrai sutartų priemonių – įrašyti nesąžiningai veikiančius ir etiką pažeidusius (verslo įmones ir projektuotojus) į padidintos rizikos sąrašą. Taip pat nutarta užtikrinti procesų viešumą, sudaryti galimybes jau projektų vertinimo pradžioje numatyti keletą barjerų, kurie leistų laiku pastebėti rizikas.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt