Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Prieš Visų šventųjų dieną Vilniaus meras aplankė istorines Rasų kapines

Artėjant Visų šventųjų dienai Vilniaus meras Remigijus Šimašius aplankė vienas seniausių ir unikaliausių, turinčių didžiausią reikšmę Lietuvos valstybės istorijai bei kultūrai, kapinių. Rasų kapinėmis, kurios įtrauktos į Europos istorinių kapinių sąrašą, rūpinasi ne tik Vilniaus savivaldybė, bet ir visuomeninės organizacijos, privatūs asmenys, kurie savo lėšomis atnaujina kapavietes ir rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu.

„Labai džiaugiuosi, kad istorinės Rasų kapinės sulaukė pelnyto dėmesio – pradėti tvarkyti griūvantys bei avarinės būklės paminklai, pradedami tvirtinti slenkantys šlaitai. Priežiūra rūpinasi ne tik savivaldybė, bet ir visuomeninės organizacijos, pavieniai žmonės, tvarkantys ir prižiūrintys senųjų kapinių aplinką savomis lėšomis. Kitąmet pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas Rasų kapinių restauravimo projektas užtikrins, kad vertingas paveldosaugos objektas būtų tinkamai išsaugotas“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.


Vilniaus meras, lankydamasis Rasų kapinėse, apžiūrėjo objektus, kurie buvo tvarkyti ir restauruoti savivaldybės, visuomeninių organizacijų bei privačių asmenų lėšomis. Susitikime dalyvavusi Visuomeninės Rasų kapinių Draugijos pirmininkė Alicija Klimaševska džiaugėsi, kad į Rasų kapinėse vykdomas talkas suburiami Vilniaus moksleiviai, Lenkijos ambasados atstovai ir kiti, neabejingi istorinių kapinių likimui. Moteris Rasų kapinių priežiūra rūpinasi jau 25-erius metus ir subūrė nemažą bendraminčių ratą.


Šiuo metu Vilniaus savivaldybė jau atliko Rasų kapinių želdinių įvertinimą ir tvarkymo darbus, patvirtino kompleksinio tvarkymo koncepciją bei ruošiasi pirmajam Rasų kapinių restauravimo etapui. Jau kitų metų vasarą Rasų kapinėse bus įgyvendinamas iš ES fondų finansuojamas istorinių kapinių restauravimo projektas. Iki 2018 metų planuojama sutvarkyti Rasų kapinių slenkančius šlaitus, takus, likviduoti avarinę būklę, konservuoti ir restauruoti į kultūros paveldo sąrašus įtrauktus paminklus bei koplyčias. Bus restauruota ir suremontuota 3,5 tūkst. kv. m. istorinių takų, įrengtas pagrindinio tako apšvietimas, suremontuoti esami laipteliai. Iš 12-os kapinėse esančių koplyčių numatyta restauruoti 6 koplyčias, planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, prie kapinių įrengti požeminius atliekų konteinerius.


Restauracijos metu bus tvarkoma Rasų kapinių tvora, likusios kapavietės ir paminklai, suremontuotos automobilių aikštelės, įrengti viešieji tualetai. Naujai įrengta informacinė sistema lankytojams suteiks informaciją apie kapinėse palaidotas iškilias asmenybes. Tikimasi, kad sutvarkius kapines jos taps dar didesniu kultūros turistų traukos objektu. Sutvarkymo darbams bus skiriama 2,4 mln. Eur iš ES fondų, kuruojamų Kultūros ministerijos, iš jų 360 tūkst. Eur. skyrė savivaldybė.


Rasų kapinių restauravimo projektas turi ir tarptautinę reikšmę. Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu prie kapinių tvarkymo darbų prisidės ir Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, kuri savo lėšomis atliks pavyzdinį ketaus skulptūros restauravimą, šlaitų slinkimo tyrimus, ir konsultuos projekto įgyvendinimo metu. Dar gegužės mėnesį Vilniaus savivaldybėje buvo surengtas Lietuvos-Lenkijos seminaras dėl Rasų kapinių restauravimo. Svečiai iš Varšuvos, atvykę į savivaldybę, dalijosi savo patirtimi kaip kompleksiškai tvarkyti istorines kapines. Birželio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės ekspertai lankėsi Varšuvoje, kur domėjosi istorinių kapinių Lenkijoje tvarkyba, aplankė istorines Povonzkų kapines, susitiko su Lenkijos ekspertais.

„Vilniaus Rasų kapinės – lenkiškos ir lietuviškos kultūros jungiamoji dalis, labai svarbi mūsų miestui. Tai – visos mūsų šalies istorijos ir kultūros paminklas. Todėl labai svarbu išsaugoti unikalų Lietuvos paveldą ir kuo greičiau imtis tvarkymo darbų“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.


Rasų kapinės – 11 ha teritorija istorinių kapinių su daugiau nei 14 tūkst. kapaviečių, 263 kultūros paveldo objektais, 12 įvairaus stiliaus koplyčių – kompleksiškai nebuvo tvarkytos dar nuo jų įkūrimo pradžios, tad jos reikalauja profesionalaus įvertinimo, žinių ir didelių investicijų. Turizmo centro duomenimis, per metus Vilnių aplanko apie 930 tūkst. turistų, o 95 proc. Lietuvos turizmo agentūrų Rasų kapines yra įtraukusios į lankytinų objektų programą.


Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu administruoja 52 kapines, kurių plotas – 258 ha. Kultūros paveldo saugomoms Rasų kapinėms savivaldybė kasmet skiria apie 45 600 Eur, o bendra visų Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų suma siekia apie 900 tūkst. Eur per metu. Vienos reikšmingiausių Vilniuje yra istorinės kapinės, kurios saugo amžino poilsio atgulusių garbių kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjų bei kitų vilniečių atminimą – tai Rasų, Bernardinų, Saulės, Antakalnio kapinės. Rasos kapinėse palaidoti Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai (J. Basanavičius, P. Višinskis, Vileišiai, kt.), žymūs meno ir mokslo ir žmonės (Čiurlionis, M. Romeris, L. Žemkalnis, kt.).

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt