Lietuvos oro uostai ir klasteris „Airport Inno Lab“ plėtos inovacijų kūrimą

Inovacinis klasteris „Airport Inno Lab“, kuriantis sumanias transporto sistemas ir informacines bei ryšių technologijas oro uostų sferoje, planuoja didinti inovatyvių sprendimų ir produktų kūrimo apimtis. „Airport Inno Lab“ pretenduoja į 100 tūkst. eurų investiciją iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų (ES SF).

„Šiuo metu „Airport Inno Lab“ nagrinėja problematiškiausias oro uostų sferas, kurioms vėliau kursime inovacijas. Kol kas aiškios dvi sritys – keleivių srautų ir keleivių bagažo robotizuotas valdymas. Planuojame, kad ir šių sričių produktų kūrimui pretenduosime į ES SF paramą“, – teigia Lietuvos oro uostų Strateginės plėtros departamento direktorius Jonas Kazėnas.

Tuo tarpu ES SF investicija, kaip numatoma, bus skirta klasterio veiklai stiprinti, o tai padės užmegzti ir plėtoti ryšius su didžiausiomis inovacinėmis įmonėmis Lietuvoje ir už jos ribų. Klasterio veiklos stiprinimas apims jo žinomumo didinimą Lietuvoje ir užsienyje. Tai padės „Airport Inno Lab“ pritraukti naujų narių, kurių pagalba formuosis platesnis klasterio kompetencijų portfelis. Taip pat bus stiprinami vidiniai partnerių ryšiai, užtikrinsiantys sklandų narių bendradarbiavimą kuriant naujus produktus, ieškant užsienio rinkų bei efektyviai valdant bendrą infrastruktūrą.

Skaičiuojama, kad investicijos į „Airport Inno Lab“ atneš apčiuopiamos naudos tiek Lietuvos, tiek ES gyventojams, nes klasterio veikla prisidės prie mokslinėmis žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, ir, žinoma, pasiūlys visuomenei naudingų inovatyvių produktų.

„Airport Inno Lab“ jungia įvairias verslo ir mokslo įstaigas, įskaitant Lietuvos oro uostus, Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), technologijų įmonę „Rubedo sistemos“, tarptautinės robotikos įmonę „Blue Ocean Robotics“, aukštųjų technologijų startuolį „Žvelk aukščiau“ ir programinės įrangos įmonę „FrontIT“.

Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių ir 50 tūkstančių skrydžių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 18 aviakompanijų skraido 68 kryptimis į 56 miestus 26 šalyse Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina daugiau nei 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Daugiau informacijos
Agnė Mažeikytė
Lietuvos oro uostai
Komunikacijos projektų vadovė
+370 673 46337
media@ltou.lt