Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien susitiko su Kultūros ministre Liana Ruokyte – Jonsson aptarti galimų vietų Vilniuje, kur galėtų būti pastatyta 1500 vietų Nacionalinė koncertų salė, kurioje pasirodymus rengtų simfoniniai orkestrai. Susitikimo metu aptartos trys realiausios vietos, kurias Vilniaus miesto savivaldybės architektai atrinko pagal Kultūros ministerijos pateiktus reikalavimus tokiai pasaulinio lygio koncertų salei.

Koncertų salė galėtų būti pastatyta ant Pamėnkalnio (Tauro kalno), vietoje Profesinių sąjungų rūmų, taip pat svarstomas VRM Kultūros rūmų pritaikymas koncertų salei, trečia vieta – sklypas šalia Seimo, kur šiuo metu yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Miestas kaip realiausią ir tinkamiausią vietą Nacionalinei koncertų salei matytų ant Tauro kalno, kadangi ji atrodo tinkamiausia tiek dėl savo išskirtinės vietos, tiek dėl kitų privalumų – sklypas priklauso valstybei, o ne privatiems asmenims, Vilniaus miesto savivaldybė jau baigia rengti teritorijos detalųjį planą ir Tauro kalno sutvarkymo projektą. Derybos su pastato savininkais (šiuo metu – bankroto administratoriumi) priklausytų nuo Kultūros ministerijos valios turėti ten koncertų salę.

Kultūros ministerija dėl vietos Nacionalinei koncertų salei apsispręs apsvarsčiusi visus galimus variantus ir atlikusi visų trijų vietų akustinę ekspertizę.

Vilniaus miesto savivaldybė dar balandžio mėnesį pristatė šiuo metu savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektų baigiamą rengti Tauro kalno sutvarkymo projektą. Profsąjungų rūmuose įrengus aukšto lygio koncertų salę, sutvarkytas Pamėnkalnis taptų patrauklia vieta ne tik atvykstantiems į renginius, visi vilniečiai galėtų džiaugtis nauja laisvalaikio zona miesto centre.

Šiuo metu rengiamame Tauro kalno sutvarkymo projekte papėdėje palei Pamėnkalnio gatvę numatyta pastatyti 483 vietų daugiaaukštę stovėjimo aikštelę, liftus neįgaliesiems bei mamoms su vežimėliais, dviratininkams. Mašinų stovėjimo aikštelių stogas bus apželdintas ir pratęs kalno šlaitą. Nuo gatvės pusės numatoma palikti ir vietų komercinės bei kultūrinės paskirties objektams – kavinėms, parduotuvėms, informacijos centrui. Iš parkavimo aikštelės į patį kalno viršų galima bus pakilti judančiu taku, kurį įrengti numatoma po žeme, todėl juo naudotis galima bus ištisus metus.

Dar vienas strategiškai ir funkciškai svarbus objektas – viadukas virš Tauro gatvės, kurioje šiuo metu nėra saugaus praėjimo pėstiesiems, sujungsiantis žaliąsias miesto erdves – P. Cvirkos skverą, Rožių alėją, Reformatų skverą.

Tauro kalno viršuje numatyta įrengti ir dviračių trasą, kuri įsijungs į miesto dviračių takų sistemą, pėsčiųjų takus – jie būtų patogūs vilniečiams, tačiau vizualiai paslėpti, neardantys kalno šlaito žaliosios pievos vientisumo. Dešinėje kalno pusėje, palei V. Kudirkos gatvę, atsirastų žydinčios pievos, rudenį ir pavasarį kalnui suteikiančios naujų spalvų, kairėje, kaip triukšmo barjeras – formuojami nauji žemaūgių medžių masyvai, dekoratyviniai vaismedžiai.

Nuo V. Mylokaičio-Putino gatvės pusės dauba, skirianti šalia Profsąjungų rūmų nuo Liuteronų sodų bus panaikinta, po žeme bus paliktas požeminis parkavimas ir privažiavimas prie pastato.