Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Kviečiame į šventinę jaunimo eiseną „Lietuvos valstybės keliu“

Vilnius tęsia gražią tradiciją – Vasario 16-ąją suburti jaunimą į šventinę eiseną Vilniaus senamiesčio gatvėmis – „Lietuvos valstybės keliu“ ir kviečia jaunimą iš visos Lietuvos pasinaudoti unikalia galimybe Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švęsti sostinėje – dalyvauti eisenoje ir tapti šimtmečio herojais.

Pakvieskite draugijon savo artimuosius, draugus ir kaimynus, iškelkite Trispalves, nepamirškite būgnų ir atvykite smagiai švęsti Valstybės gimtadienio!

Iškilminga eisena prasidės 10.00 val. Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigsis – 11.15 val. Rasų kapinėse.

Vasario 16-osios jaunimo eisena „Lietuvos valstybės kelias“ – mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais jungiantis simbolinis kelias, kuris nusidrieks pro 16 svarbių Valstybės istorijoje vietų. Prasidėjęs senajame Lietuvos valstybės centre – Šventaragio slėnyje, prie Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas ir kiti didieji kunigaikščiai, Valstybės kelias ves Pilies gatve pro Signatarų namus, Didžiąja gatve pro Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, pro Aušros Vartus, Mikalojaus Daukšos gatve į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų:

1. Katedros aikštė, Šventaragio slėnis su Vilniaus arkikatedra bazilika ir Valdovų rūmais – senosios Lietuvos valstybės centras.
2. Pilies g, 8. Čia 1918-1925 m. gyveno Vilniaus vyskupas, palaimintasis Jurgis Matulaitis.
3. Pilies g. 22. Čia stovėjo LDK etmono Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. laimėjusio Oršos mūšį prieš maskvėnus, namai.
4. Pilies g. 26. Buvęs Štralio namas, kuriame Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, dabar Signatarų namai.
5. Pilies g. 23. Šio modernaus namo vietoje stovėjo LDK kanclerio, valstybės savarankiškumo gynėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo ir jo sūnaus, kardinolo Jurgio Radvilo rūmai, vadinti Kardinalija.
6. Pilies g. 40. Jurgio ir Marijos Šlapelių namai, kuriuose viešėdavo J. Basanavičius, Vydūnas ir kiti lietuvių inteligentai.
7. Didžioji g. 4. Chodkevičių rūmai. LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – Salaspilio (1605 m.) ir Chotyno (1621 m.) mūšių laimėtojas.
8. Didžioji g. 7. LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, 1660 m. išvadavusio Vilnių iš maskvėnų, rūmai.
9. Didžioji g. 12. Šv. Mikalojaus cerkvė, kurią LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis pastatė 1514 m., dėkodamas Dievui už pergalę Oršos mūšyje.
10. Didžioji g. 31. Rotušė, kurioje 1794 m. dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, mėginusi išgelbėti Lietuvos valstybę. Rotušės aikštėje už Lietuvos valstybės išdavystę 1580 m. buvo nukirsdintas didikas Grigas Astikas, o 1794 m. pakartas paskutinis LDK etmonas Simonas Kasakauskas.
11. Didžioji g. 34. Lietuvos valstybės globėjo Šv. Kazimiero bažnyčia, papuošta valstybės valdovų Jogailaičių karūna.
12. Aušros Vartų g. 5. Filharmonija, čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. gruodžio 4-5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.
13. Aušros Vartų g. 7. Bazilijonų vienuolyno vartai. Už jų esančiame vienuolyne 1823-1824 m. kalėjo filomatai ir filaretai, 1831 m. sukilėliai, 1839 m. – sukilimo rengėjas Simonas Konarskis.
14. Aušros Vartai. 1794 m. liepos 19-20 d. Vilniaus miestiečiai šiuos vartus didvyriškai apgynė nuo Rusijos imperijos kariuomenės.
15. Rasų g. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vizitiečių vienuolynas. Čia Rasų kalėjime sovietai kalino rašytoją Kazį Borutą ir kitus lietuvių disidentus.
16. Rasų kapinės. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų Jono Basanavičiaus ir Jono Vileišio kapai, sovietų nužudytų signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Vlado Mirono simbolinis kapas, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų garsių Lietuvos menininkų kapai, už Lietuvos laisvę žuvusių karių savanorių kapai.


Katedros aikštėje susirinkusiems sveikinimo žodį tars ir į „Lietuvos valstybės kelią“ visus išlydės Vilniaus meras Remigijus Šimašius, o Rasų kapinėse, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, sveikinimo kalbą tars profesorius Vytautas Landsbergis, jaunimas sugiedos Lietuvos himną ir pagerbs Rasų kapinėse palaidotus iškilius Lietuvos veikėjus.

Vasario 16-osios eisenos „Lietuvos valstybės keliu“ organizatoriai: Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt