Sostinės savivaldybėje susitarta dėl bendradarbiavimo su vaiko teisių apsaugos specialistais ir medikais

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus klinikinės ligoninės bei Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties. Bendradarbiavimo susitarimu siekiama sklandžiai suteikti pagalbą vaikui, kuris buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos bet kuriuos paros metu.

„Nepriklausomai nuo to, kad vaikų teisių reforma įgyvendinama visoje Lietuvoje, Vilnius buvo pirmasis miestas, ėmęsis pertvarkos, ir yra lyderis, kuriam vaikai, jų saugumas, švietimas, edukacija, jų teisės buvo ir išlieka prioritetine sritimi. Dabar Vilnius pirmasis susitaręs dėl bendradarbiavimo –  telkiame organizacijas ir įstaigas, ieškome galimybių, kaip užtikrinti, kad Vilniaus miesto vaikų teisės, būtų įgyvendinamos 100 procentų“, – sako savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos atveju pirmiausia ieškoma galimybės vaiką apgyvendinti pas jo giminaičius ar kitus emociniais ryšiais su vaiku susijusius asmenis (pavyzdžiui, krikštatėvius), jei jie geba ir gali tinkamai juo pasirūpinti, arba budinčius globotojus – specialiai tam paruošus asmenis, galinčius bet kuriuo metu priimti vaiką ir suteikti jam reikiamą dėmesį ir rūpestį. Nesant tokiai galimybei – globos centre, šeimynoje, krizių centre ar vaikų globos institucijoje. Esant poreikiui, vaikui suteikiama medicinos pagalba, ištiriama ir stebima jo sveikatos būklė.

Pasirašydami bendradarbiavimo sutartį įstaigų vadovai įtvirtino principus ir procesus, kaip šios procedūros atliekamos, kaip vyks bendradarbiavimas, kas ir už ką atsakingi. Tai padės užtikrinti operatyvumą, įneš į procedūras papildomo aiškumo.

Sutartyje apibrėžta, kad esant poreikiui ir vaiką atvežus į ligoninę, budintis gydytojas apžiūri ir įvertina vaiko sveikatos būklę, jeigu reikia, nukreipia jį į stacionaro skyrių stebėti, ištirti ir gydyti. Priėmus sprendimą jo nehospitalizuoti, Tarnybos atstovui pateikia išrašą su nurodyta diagnoze ir rekomendacijomis gydymui, kurį Tarnybos atstovas perduoda socialinių paslaugų įstaigai. Papildomai pateikia informaciją esant galimo smurto požymiams, pastebėtiems apžiūrint vaiką,  vaiko apsinuodijimui alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, vaiko savęs žalojimo atvejui. Tai padės laiku suteikti vaikui pagalbą.

„Vaiko teisių apsaugos sistemai tapus centralizuota, savivaldybės išlieka svarbiausiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos partneriu, taip pat mums labai svarbus bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigomis. Džiaugiamės, kad įtvirtindami bendradarbiavimo principus kartu įtvirtiname ir bendrą siekį – padėti vaikams“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos  direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Jan Maciejevski.

Pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą be kitų naujovių teisinė vaiko teisių apsauga atskirta nuo savivaldos funkcijų – socialinės vaiko apsaugos. Tai reiškia, kad teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais ir negali vienos susidoroti su iššūkiais – išlieka savivaldybių funkcija.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt