„Šiandien į mūsų tarpą sugrįžo tautos patriarchas, kad savo valia ir ryžtu, didžia inteligencija, lietuviškos kilmės paieška, nenumaldoma meile Vilniui paliudytų, jog kilmingos ir orios Lietuvos su sostine Vilniumi svajonė mūsų širdyse stipriai gyva. Ir ta gyvastis auga. Tegu jo svajonė šiandien sugrįžta į mūsų širdis. Telkimės išvien turėdami ryžtą būti oria laisva Lietuva“, – kvietė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Aplink skulptūrą sukurta jauki nauja viešoji erdvė leidžia iš arti pajusti plastinę skulptūros raišką, jos medžiagiškumą, laisvai judėti apie skulptūrą, kuri pastatyta ant neaukšto (vos 45 cm) pjedestalo. Paminklas iškilo naujoje aikštėje – Aušros Vartų, Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvių sankirtoje (vietoj buvusios automobilių stovėjimo aikštelės) – ten, kur nuolat vaikšto vilniečiai, lankosi turistai ir miesto svečiai.

Aikštė su paminklu sukurta vietoje buvusios parkavimo aikštelės, daugiausia lankomoje miesto svečių ir turistų Senamiesčio Aušros vartų, Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvių sankirtoje.

„Džiaugiuosi, kad skulptūra gyvena, aplink ją suksis daug įvairių įvykių, bus organizuojamos ekskursijos. J. Basanavičiaus asmenybė priklauso visiems lietuviams, kiekvienas joje atranda savus atspirties taškus.“ – sako skulptūros autorius G. Piekuras.

Ant paminklo postamento iškalta garsi Jono Basanavičiaus mintis: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“. Tai žodžiai iš pirmojo „Aušros“ numerio pratarmės. Būtent pasirinkti šiuos žodžius pasiūlė Darius Kuolys (kultūros istorijos tyrinėtojas, savivaldybės tarybos narys), nes jie buvo labai svarbūs pačiam J. Basanavičiui.

Autobiografijoje „Mano gyvenimo kronika“ jis  rašė: „skaitydamas žodžius graudžiai apsiverkiau ir iš akių byrančiomis ašaromis sušlapinau rankraštį. Tarytum aš tuomet prajaučiau, kad šitie iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis ir sukels juose tėvynės ir savo kalbos meilę, be kurios nė koks tautos atsigaiveliavimas negalimas – taip ir atsitiko.“

Aikštei bus suteiktas Jono Basanavičiaus vardas

Paminklas atidengtas 1200 kv. m ploto aikštėje, kur paklota nauja danga, įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, šviestuvai, bus pasodintos obelys. Aikštės tvarkybos darbai truko pusmetį.

Tai ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. Būtent Jonas Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus Seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui. Šiai aikštei artimiausiu metu planuojama oficialiai suteikti Jono Basanavičiaus vardą.

Bulgarija prisimena

Prabėgus daugiau kaip 100 metų, J. Basanavičius Bulgarijoje nėra pamirštas, čia jis praleido 25 metus ir paliko ryškų pėdsaką Bulgarijos istorijoje. Varnos bendruomenė, dėkodama už daktaro gyvenimo darbus, atsiuntė vilniečiams vaizdo sveikinimą:

„Varnos miesto bendruomenė atsimena ir gerbia nusipelniusį Lietuvos sūnų, daktarą, mokslininką, enciklopedijų sudarytoją dr. Joną Basanavičių <…> Dėkingi Varnos medicinos universiteto mokslininkai su pagarba ir toliau studijuoja dr. Basanavičiaus kultūros ir mokslo palikimą Bulgarijai“.

 

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt