Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Povilas Poderskis: „Mūsų ateities Vilnius – pažangios bendruomenės ir klestinčios ekonomikos miestas“

 

Vilnius – vienintelis augantis Lietuvos miestas, kuriame nauji inovatyvūs sprendimai netrunka prigyti, o miestiečius kone kasdien pasiekia naujienos apie pokyčius. Tačiau klausimas, kokia Vilniaus vizija, kaip miestas atrodys po dešimtmečio, kyla daugeliui. Apie tai kalbamės su sostinės savivaldybės administracijos direktoriumi Povilu Poderskiu.

Visi, o ypač grįžtantys ar atvykstantys į sostinę po ilgesnio laiko, pastebi mieste įvykusius pokyčius. Tiesa, kasdien čia gyvenantys miestiečiai su jais greitai apsipranta ir laukia, o kas gi toliau. Turbūt nėra žmogaus geriau žinančio atsakymą į šį klausimą nei jūs?

Gyvename augančiame mieste, kuris be proto greitai suryja visas naujoves, aukštųjų technologijų sprendimus. Apskritai, kas rytą miestas ne tiek prabunda, kiek įsižiebia pilnas gyvybės ir noro keisti, kurti ir mylėti. Mūsų miestas pats kaip organizmas yra intensyvus naujovių vartotojas ir tai – nuostabiausia aplinka, kokią tik galime turėti tam, kad galėtume diegti inovatyviausias technologijas.

Žinoma, technologijos jokiu būdu nėra galutinis tikslas, jos – tik priemonė, skirta vilniečių gyvenimo kokybės gerinimui. Savivaldybės įmonių grupėje būtina būti arti žmonių, juos girdėti. Tačiau tikrai ne mes žinome, ko turime siekti, kokį Vilnių norime matyti. Ko gero, geriausiai tai žino patys vilniečiai, o mūsų darbas – rasti būdus išsipildyti jų norams, padėti realizuoti jų planus ir idėjas.

Ką reiškia šis trumpinys Vilnius 2IN? Kokia Lietuvos sostinės vizija po juo slypi?

Strategijos pavadinimas savyje koduoja du angliškus žodžius „Intelligent“ ir „Integrated“. Mes einame į priekį nuo išmanaus miesto – siekiame tapti pažangios ir integruotai augančios bendruomenės skaitmenine širdimi. Aplinka pasikeitė – norime išmokyti vaikus išspręsti sudėtingą matematinę lygtį ir gyventi etiškai. Norime, kad jie suprastų, kaip jungiasi molekulės ir kaip būti gerais kaimynais, tėvais. Visapusiškas požiūris suteikė galimybę sukurti naują miesto strategiją ir nelaukiant 2030 m. imti ir pradėti ją įgyvendinti jau dabar. Keičiame požiūrį ir į miestietį žvelgiame kaip į klientą, kuriam būtinos kokybiškos paslaugos plačiąja prasme. Pvz., gatvė yra irgi paslauga, susidedanti iš daug skirtingų elementų. Mes, kaip savivaldybė, turime įsipareigoti šią paslaugą teikti tam tikru kokybės standartu. Tai apima ir gatvės valymą, ir šaligatvį, kuriuo einame, pavėsį, kurį suteikia augantis medis. Ilgainiui su miesto savivaldybe neturėtume susidurti – visos paslaugos kokybiškai turėtų būti suteiktos gyventojui iki jam jų prisireikiant.

Pažangi bendruomenė neabejotinai kuria ir išmaniųjų technologinių projektus, tačiau jie turi tapti patraukliomis paslaugomis kiekvienam miesto klientui. Paslaugų automatizavimas ir robotizavimas turi pasislėpti už laiko taupymo ir prieinamumo, technologijos – už patogumo, o visa ko centre – laimingas miestietis. Miestas pats yra kaip viską apimanti paslauga, kuria nuolat naudojamės. Tai ir sveikatos sistema, ir transporto tinklas, taip pat – sveikatos priežiūros, ligų prevencijos sistema, gatvių apšvietimas. Jame turi būti sukurtos naujos trūkstamos paslaugos, nukreiptos į tai, kad nereikėtų kitų problemų spręsti ateityje.

Kad visa tai neliktų tik pažadais, esame apsisprendę įgyvendinamos strategijos efektyvumą matuoti pagal tris pagrindinius rodiklius: laimės indeksą, kelionės laiko indeksą ir gyvenimo sostinėje trukmę. Šie rodikliai geriausiai atspindi miesto gyventojų gyvenimo kokybę ir tai, kaip sekasi spręsti dabarties problemas. Nemėginome sukurti dviračio, rėmėmės geriausia pasauline praktika – JTO siūlymais, EBPO rekomendacijomis.

Kalbate apie naują miesto strategiją, susijusią su paslaugų skaitmeninimu, didesniu jų prieinamumu. Kokią realią naudą tai duos kiekvienam sostinės gyventojui?

Rengdami strategiją Vilnius 2IN aiškiai įsivertinome, kad norime matyti tokį miestą ir tokią miesto bendruomenę, kuriai žinias kaupti ir jomis dalintis būtų paprasta, kurioje visi turėtų lygias galimybes naudotis paslaugomis ir informuoti apie tų paslaugų poreikį. Ateityje visus klausimus – nuo gatvių apšvietimo iki atžalų registracijos į mokyklas ar darželius, transporto srautų, apželdinimo ir sporto bei kultūros infrastruktūros prieinamumu – kviesime spręsti skaitmeninėje erdvėje. Čia taip pat realiu laiku galima bus stebėti darbų eigą, žinoti, kada situacija bus išspręsta.

Kada pamatysime pirmuosius žingsnius? Kada strategija „išlips iš dokumentų“ ir ims realiai veikti?

Strategija jau pradėta įgyvendinti. Pirmas projektas – jau pradėjusi veikti informacijos platforma „VilniusGyvai“. Tai platforma, kurioje informuojame apie miesto įvykius, kurie svarbūs gyventojams, bet dažnai pasimeta dideliame informaciniame triukšme. Nuo šiol kasdienybėje naudinga informacija bus ten. Viską šioje platformoje sužinosite pirmieji. Tai padės pranešti informaciją, kuri svarbi vilniečių kasdienybėje, tačiau galbūt nėra didelė naujiena visam miestui. Tikiu, kad tokiu būdu pavyks pateikti informaciją tiksliau, efektyviau, mažinti informacinę atskirtį ir geriau informuoti gyventojus bei sumažinti dėl informacijos stokos kylančius konfliktus.