8 faktai apie vandenį
Lietuva turtinga gėlo vandens ištekliais ir bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Turint omenyje Jungtinių Tautų duomenis, jog pasaulyje, apie 2,1 mlrd. žmonių vartoja nesaugų ar užterštą vandenį, turime tam tikrą privilegiją.
Kasmet kovo 22-ąją visame pasaulyje minima Vandens diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į visiems įprastą, tačiau gyvybiškai svarbų ir retą gamtos išteklių – gėlą vandenį.
Vanduo užima daugiau kaip 70 % žemės paviršiaus, tačiau net 98 % vandens yra per daug druskingas, kad būtų galima jį vartoti. Gėlas vanduo sudaro vos 3 % viso planetos vandens, iš kurių beveik procento panaudoti negalima, nes jis užšalęs poliariniuose ledynuose.
Galime pasidžiaugti, kad vandens požiūriu Lietuva – turtinga šalis. Mūsų šalis bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį.
Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Vien „Vilniaus vandenys“ centralizuotai tiekiamu vandeniu aprūpina apie 255 tūkst. Vilniaus miesto bei rajono, o taip Šalčininkų ir Švenčionių rajonų vartotojų.
Centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo turi atitikti higienos normos reikalavimus, todėl geriamojo vandens kokybė nuolat tikrinama laboratorijose. Per metus „Vilniaus vandenų“ laboratorija atlieka apie 23 tūkst. vandens kokybės tyrimų. Per 2018 m. metus „Vilniaus vandenys“ vartotojams pateikė bemaž 34 kub. m. vandens.
Faktai apie vandenį:
- Jungtinės Tautos skelbia, jog pasaulyje, 2,1 mlrd. žmonių vartoja nesaugų ar užterštą vandenį.
- Lietuva turtinga gėlo vandens ištekliais ir bene vienintelė Europos valstybė, gerti naudojanti tik požeminį vandenį.
- Apie 2,5 mln. mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo.
- Viešai tiekiamas geriamasis vanduo paprastai yra keliolikos arčiau ar giliau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių, kuriam aplinkos tarša įtakos iš emsės neturi. Mikrobiologinės šio vandens savybės irgi yra geros.
- Geležis ir manganas iš vandens pašalinami vandenį aeruojant (vandenį prisotinant oro deguonimi, kad įvyktų tirpių geležies ir mangano junginių oksidacija iki netirpių junginių) ir filtruojant pro kvarcinio smėlio filtrus.
- Šie elementai vandeniui suteikia spalvą ir kvapą, nors neigiamos įtakos sveikatai neturi.
- Per metus „Vilniaus vandenų“ laboratorija atlieka apie 23 tūkst. vandens kokybės tyrimų.
- Per 2018 m. metus „Vilniaus vandenys“ vartotojams pateikė bemaž 34 tūkst. kub. m. vandens.
Daug pasaulio šalių negali pasigirti, kad turi pakankamai ir tokios geros kokybės vandens, kokį turi Lietuva. Šiemet „Vilniaus vandenyse“ lankėsi švečių delegacijos iš Indijos bei Kambodžos. Bene labiausiai svečiai stebėjosi, kad gėlą geriamąjį vandenį naudojame ne tik maistui ruošti, bet ir praustis, skelbti, plauti mašinas ar kelius…
Vandenį tausoja ne tik besivystančios šalys. Australija yra vienas sausringiausių gyvenamųjų žemynų, todėl šiame žemyne ir šalyje vanduo labai saugomas. Yra įvairiausių vandens taupymo taisyklių, dalis gėlo vandens yra ruošiama iš sūraus jūrų vandens. Panaši situacija yra ir Saudo Arabijoje. Sūrus jūrų vanduo gėlinamas sudėtingomis, brangiomis vandens ruošimo technologijomis. Taip pat iškyla dar viena problema: nėra kur dėti išvalytos druskos, todėl jį vėl grąžinama į jūrą.
Lietuva gali didžiuotis turėdami didžiulį ir vertingą turtą po žeme. Saugokime ir tausokime vandenį!
Daugiau informacijos:
Mindaugas Linkaitis, mob. tel. 8 615 43521, el. paštas: mindaugas.linkaitis@vv.lt
Taip pat skaitykite:
Architektai ir urbanistai ieškos geriausios idėjos Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkai
Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos kūrybines dirbtuves organizuos Lietuvos architektų sąjunga, laimėjusi „Vilniaus Connect“ projektą įgyvendinančių „Lietuvos geležinkelių“ viešąjį pirkimą. Be architektų, urbanistų ir kitų sričių ekspertų, į... ❯❯❯
2019-06-26
Vilnius pasipuošė Šv. Jokūbo piligrimų kelio ženklais
Šios dienos rytą sostinėje atsirado pirmieji bronziniai per Vilnių besidriekiantį Šv. Jokūbo piligrimų kelią – Camino de Santiago – žymintys ženklai. Trijose sostinės vietose – Gedimino prospekte netoli Arkikatedros, Aušros Vartų gatvėje netoli Aušros Vartų... ❯❯❯
2019-06-22
Jonė’mon’19 – Joninių šventė išmaniai Justiniškėse!
Birželio 24 d. 18 val. Sigito Gedos alėjoje (Taikos g. 60) Jonines švęsim išmaniai: paparčio žiedo ieškosim pasitelkdami išmaniuosius telefonus, gavę užduotis jas narpliosim, kol pasieksime finišą. Susitikime išmaniojoje Jonė'mon'19... ❯❯❯
2019-06-21
A. Vivulskio gatvėje – atminimo lenta, įprasminanti žydų mokslo institutą JIVO
Vilniuje atidengta žydų mokslo instituto JIVO atminimo lenta prie A. Vivulskio g. 18 namo. Nuo 1933 m. čia veikė svarbiausias Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras – visos Lietuvos litvakų bendruomenės istorijos, o kartu ir Lietuvos istorijos pažiba, kur buvo... ❯❯❯
2019-06-20
Vilniuje atsiras ypatingų vardinių suolelių – juos puoš padėkos geradariams
Vilniuje netrukus bus galima įsigyti vardinių suolelių. Pagal miesto tarybos narių patvirtintą tvarką sumokėjus nustatytą mokestį bus galima išsirinkti suolelį Vilniaus mieste ir papuošti jį nedidele lentele su norimu užrašu ir tapti savotišku to suolelio... ❯❯❯
2019-06-20
Maestro balsu prakalbintas suoliukas V. Kernagiui atminti
Pabūk su Kernagiu: MO muziejaus inicijuotas kalbančių skulptūrų projektas sėkmingai tęsiasi – šiemet Vilniaus savivaldybei pasiūlius, prakalbinta Vytauto Kernagio skulptūra Brode – paminklinis suoliukas Gedimino prospekte. Prie kalbančios skulptūros šiandien rinkosi V. Kernagio... ❯❯❯
2019-06-19
