Vilniuje sparčiai aktyvėja konferencijų turizmas – renginių padaugėjo trečdaliu

Vilnius tampa vis patrauklesnis tarptautinių konferencijų ir kitų renginių organizatoriams – pernai Lietuvos sostinėje suorganizuota apie 600 tarptautinių renginių, o tai trečdaliu (31 proc.) daugiau nei ankstesniais metais. Iš jų pusė (51 proc.) buvo korporatyviniai renginiai, kita pusė – viešojo sektoriaus. Iš viso šiuose renginiuose dalyvavo apie 75 tūkst. žmonių.    

„Europos miestai dėl tarptautinių renginių organizavimo aktyviai konkuruoja, nes, pirma, tokie renginiai miestui atneša didelę ekonominę naudą – vienas konferencijų turistas išleidžia 4 kartus daugiau nei laisvalaikio turistas, be to, apie 40 proc. konferencijų dalyvių vėliau sugrįžta į miestą kaip laisvalaikio turistai. Antra, ypač svarbi jų išliekamoji vertė – į miestą atvykstantys užsienio šalių, tarptautinių mokslo, verslo ir kitų institucijų atstovai dalijasi pasauline praktika, mezgami svarbūs ryšiai, skatinami nauji projektai, investicijos, populiarinamas mokslas“, – teigia Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

„Go Vilnius“ aktyviai varžosi dėl tarptautinių renginių su kitų miestų konferencijų biurais. Daugiausiai Vilniuje renginių pernai vyko medicinos, IT, inžinerijos mokslų, ekonomikos, kultūros bei politikos temomis. Smarkiai pagausėjo finansinių technologijų ir biotechnologijų renginių.

Pasak I. Romanovskienės, kol kas Lietuvos sostinės „arkliukas“ – nedideli, iki 120 žmonių grupėms skirti renginiai, nes būtent tokiems geriausiai tinka Vilniaus renginių vietos. Pernai renginiai, skirti iki 100 dalyvių kiekiui, sudarė 72 proc. visų Vilniuje surengtų tarptautinių konferencijų ir kitų renginių. Daugiausia renginių įvyko viešbučiuose – 68 proc., mokslo įstaigose – 10 proc., konferencijų centruose – 3 proc., kiti (19 proc.) – netradicinėse erdvėse: teatruose, bibliotekose, verslo centruose, studijose, muziejuose. Vidutiniškai vienas renginys truko šiek tiek ilgiau nei dvi dienas.

„Tam, kad galėtume sėkmingai konkuruoti didelių konferencijų ir kongresų segmente, Vilniui būtina turėti kongresų centrą. Tai būtų stiprus pranašumas visame regione – tokio centro kol kas neturi Latvija ir Estija. Didesni renginiai paskatintų dar didesnį konferencijų turistų srautų augimą“, – teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Vilniuje kol kas yra vos kelios vietos, kuriose galima surengti didesnius – 400–500 šimtams dalyvių skirtus renginius.

Daugiausia renginius Vilniuje organizavo Švedijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Belgijos, Suomijos įstaigos. Skaičiuojama, kad vidutinės išlaidos vienam renginiui sudarė beveik 40 tūkst. eurų. Korporatyvinių (privačių įmonių) renginių sąmatos buvo mažesnės – vidutinės išlaidos renginiui sudarė 17 tūkst. eurų, viešojo sektoriaus renginys vidutiniškai atsiėjo 55 tūkst. eurų. Būtent dėl viešojo sektoriaus, t.y. įvairių asociacijų, mokslo, valstybinių ar viešųjų institucijų, renginių miestai varžosi labiausiai, nes tokie renginiai ne tik atneša daugiau pajamų, bet ir yra tęstiniai.

Praėjusiais metais daugiausia tarptautinių renginių Vilniuje įvyko antrąjį metų ketvirtį – tuo metu surengta apie trečdalį (34 proc.) visų renginių. Populiariausi renginių mėnesiai buvo gegužė, rugsėjis ir spalis.

Pajutusi renginių augimą plečiasi ir pati turizmo industrija – praėjusiais metais Vilniuje duris atvėrė penki nauji viešbučiai, o kambarių skaičius išaugo 800.

Į Vilniaus konferencijų turizmo statistiką, kuri sudaroma pagal tarptautinę metodiką, įtraukiami tik tarptautiniai renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei dešimt žmonių, kurių bent 20 proc. buvo užsieniečiai ir kurie truko ilgiau nei 4 valandas.