Reformatų skveras virs Reformatų sodu

2019 m. kovo 26 d. (publikuota delfi.lt)

Žaliųjų erdvių Vilniuje tvarkymas – šiuo metu vienas iš pagrindinių ir ambicingiausių sostinės savivaldybės planų. Parkai, skverai, sodai ne tik yra gamtos oazės mieste, tačiau ir patogios vietos susiburti bendruomenėms.

Po ilgų svarstymų bei diskusijų pagaliau pajudėjo Reformatų skvero tvarkymo darbai. Po rekonstrukcijos Reformatų skveras virs Reformatų sodu.

Pavadinimo pasikeitimas reiškia, kad ir žalioji erdvė transformuosis.

Vilniaus miesto plėtros departamento vyresnioji patarėja Rūta Matonienė sako, kad šiuolaikinių miestų žaliosios erdvės vadinamos parkais, sodais, skverais. Pats paprasčiausias skirtumas tai jų dydis: „Tačiau ne tik jis. Pavyzdžiui, didžiausias sostinės parkas – Vingio parkas yra miško parkas, didžiąja dalimi jis yra natūralus miškas ir tuo skiriasi nuo kitų, kraštovaizdžio architektų suprojektuotų parkų. Bernardinų sodas bene geriausias 19 a. pabaigoje suprojektuoto parko pavyzdys. Beje, terminas sodas, kaip ir pats objektas, buvo kiek primirštas ir dabar vėl atgimsta. Sodas nuo kitų žaliųjų erdvių skiriasi tuo, kad jame sodinami ir vaismedžiai, ir uogakrūmiai, dažnai numatomos vietos prieskoninių augalų darželiams taip tarsi primenant jo senąją paskirtį“.

Jei anksčiau miesto sodai buvo gana uždari, dažniausiai prie vienuolynų, juose augindavo įvairius vaismedžius, vaistinius augalus, tai šiandien šie želdynai yra atviri visiems miestiečiams. Parkuose ir soduose žmonės ne tik vaikšto, ilsisi, bet ir važinėja dviračiais, riedučiais, bėgioja, sportuoja, ten žaidžia vaikai, veikia kavinės, prekiaujama ledais.

Todėl kraštovaizdžio architektams tenka nemažai padirbėti projektuojant žaliąsias erdves, kuriose siekiama išlaikyti ir istorinę dvasią ir sukurti komfortišką aplinką šiuolaikiniam lankytojui.

Nuo daržų iki jaukaus sodo

Dabartinio Reformatų skvero vieta ilgai buvo neurbanizuota, čia driekėsi miestiečių ir vienuolynų sodai bei daržai, o aukščiau, ant kalno, buvo vilniečių pamėgta pasivaikščiojimų vieta.

Vėliau čia ėmė kurtis reformatų bendruomenė. Būtent iš čia ir dabartinis pavadinimas. Žinoma, kad medinė bažnyčia buvo pastatyta iki 1651 m., bet 1655 m. maskvėnams užėmus Vilnių – sudeginta kartu su kitais pastatais. Nepaisant to, kad Evangelikai Reformatai pasistatė naują bažnyčią dabartinėje Volano gatvėje ir turėjo karališkąsias privilegijas. XVI a. pab. – XVII a. buvo liepta iškeldinti reformatus už miesto sienos. Yra duomenų, kad jau 1581 m. Evangelikai buvo laidojami už Trakų vartų, taigi Reformatų kapinės dabartinio skvero centrinėje dalyje buvo XVI a. pabaigoje. Dabartinio skvero teritorijoje per laikmetį iki Antrojo pasaulinio karo buvo pastatyti ir kiti Evangelikų Reformatų pastatai – Sinodas, Konsistorija, kapinių tvora, ūkiniai statiniai. Senosiose kapinėse buvo pastatytos Šreterių ir Vinholdų koplyčios-mauzoliejai. Visų nebeišlikusių pastatų, kaip ir pirmosios medinės bažnyčios vieta, buvo identifikuoti atliekant archeologinius tyrinėjimus.

Sovietmečiu šį erdvė buvo suniokota taip, kad neprimintų nei kapinių, nei bažnyčios. R.Matonienė sako, kad tai buvo įprastas elgesys stengiantis iš žmonių atminties ir kraštovaizdžio ištrinti bet kokius sakralius paveldo ženklus: „Reformatų kapinės buvo sulygintos su žeme, pakeistas vietovės reljefas, 1983 m. kertant kapinių teritoriją pastatyti masyvūs modernistiniai laiptai bei didžiulis „Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“, demontuotas “. 20 a. antrosios pusės skvero pertvarkymas suformavo ir naujus vilniečių įpročius – Reformatų skvero teritorija tapo tranzitine pėsčiųjų zona.

Ji pasakoja, kad rengiant Reformatų skvero atkūrimo projektą teko įvertinti daugybę įvairių aspektų: istorinį, urbanistinį, paveldosauginį, jau susiformavusį pėsčiųjų takų tinklą, želdynus, taip pat potencialių sodo lankytojų poreikius. Juk istorinės atminties išsaugojimas turi derėti su šiandieniniais miestiečių poreikiais.

„Apie Reformatų skvero rekonstrukciją pradėta galvoti jau prieš gerą dešimtmetį, kai 2007 m. savivaldybės užsakymu buvo parengta „Vilniaus miesto reformatų skvero rekonstrukcijos galimybių studija“, tuo metu pasiūliusi projekto įgyvendinimui įsteigti VšĮ „Reformacijos draugijos istorijos-kultūros centrą“, kurio steigėjais būtų Savivaldybė, Kultūros ministerija bei Lietuvos Evangelikų Reformatų bažnyčia. Tuo metu tai atrodė vienintelis kelias išjudinti ir finansuoti projekto pradžią. Tais pačiais metais kraštovaizdžio architektė I.Daujotaitė atliko skvero medžių dendrologinius tyrimus, medžių inventorizacija antrą kartą buvo atlikta 2015 m., buvo pašalinti avarinės būklės medžiai. Tačiau pasiruošimo ir projektavimo darbai ilgokai užsitęsė: buvo parengti skvero projektiniai pasiūlymai, techninis projektas, 2014-2015 m. projekto sprendiniai buvo pristatomi įvairiuose viešuose renginiuose, 2017 m. įvyko atviras skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui paminklo konkursas, toliau vyko su reformatų bendruomene – būtina ne tik atsižvelgti į sakralinį bei istorinį šios vietos palikimą, bet ir nutarti, kaip geriausiai jis turi būti įamžintas. Patvirtinus skvero rekonstrukcijos planą dėl dalies vilniečių nepasitenkinimo kilo nauja diskusijų banga po kurios projektą buvo sutarta peržiūrėti. Atlikus Reformatų bažnyčios archeologinius tyrinėjimus , buvo atrasti senosios XVI a. bažnyčios pamatai, kurių pažymėjimas irgi sąlygojo projekto papildymą. Būtent todėl parko rekonstrukcijos darbų pradžia kiek užsitęsė“, – pasakoja R.Matonienė.

Praeities ženklus atrasti

Iš rašytinių istorinių šaltinių ir ikonografijos žinoma, kad šią teritoriją sudarė trys sklypai, kurie priklausė Reformatų bendruomenei. Todėl ir naujai projektuojamo sodo kompozicija tokia: kiekvienoje bus suformuoti skirtingi želdynai, taip pažymint tris buvusias skirtingas istorines posesijas.

„Kadangi šiuo metu Reformatų skvere jau yra susiformavęs tam tikras pėsčiųjų takų tinklas – žmonės yra įpratę jais patogiai kirsti šią erdvę, tai ir po rekonstrukcijos tai daryti bus patogu. Tačiau norime, kad šį erdvė būtų ne tik tranzitinė kaip yra dabar, bet ir įtraukianti, kurioje savo istoriją galėtų paminėti Evangelikų Reformatų bendruomenė, renginius galėtų organizuoti vietos gyventojų bendruomenė, vaikščioti tėvai su vaikais arba tiesiog atsipūsti pavargęs praeivis. Būtent todėl čia kartu su Evangelikų Reformatų bendruomene surasta ir suprojektuota erdvė paminklui Reformacijos pradininkams, vieta lauko kavinei, tualetas bei vaikų žaidimo aikštelė. Netrukus visuomenei bus paskelbtas pagal archeologinius radinių vietas ir suinteresuotų šalių siūlymus atnaujintas Reformatų sodų projekto brėžinys ir bus toliau tęsiami projekto įgyvendinimo darbai“, – ateities vizija dalijasi R.Matonienė.

***

Reformatų sode 2018 m. rugpjūčio 9 d. surengto “RE:FORMATŲ” festivalio organizatorių suburta suinteresuotos visuomenės grupė parašė savivaldybei prašymą suteikti informaciją apie projektą ir pateikė savo siūlymus projektui ir jo vykdymo procesui. Ši grupė pateikė 10 siūlymų dėl sodo tvarkymo:

• Neaptverti sodo ir neužrakinti nakčiai – siūlymui pritarta ir tvora nebus įrengiama;
• Išsaugoti skvero tranzitinę funkciją derinant ją su rekreacine, įvesti kietas takų dangas, išsaugoti išmintus takus – takų sistema pakoreguota išsaugant tranzitinę funkciją, pagrindiniams tranzitiniams takams parinkta kieta danga;
• Išsaugoti maksimalų brandžių medžių skaičių ir kitą egzistuojančią augaliją, esamą ekosistemą – medžių tvarkymo priemonės bei šalinamų medžių skaičius pakoreguotas pagal ekspertų vertinimą, susiformavusi ekosistema bus praturtinta naujomis augalų rūšimis. Pirminėje techninio projekto laidoje buvo numatyta praretinti 95 medžius. Pakoregavus takų vietas ir pakartotinai įvertinus medžių būklę, patikslintame projekte retinamų medžių skaičius mažinamas iki 48. Atkreipiame dėmesį, kad projekto metu bus pasodinti 94 nauji medžiai (37 spygliuočiai ir 57 lapuočiai) bei 59 smulkūs medeliai ir krūmai, kurie prisidės prie senstančio parko laipsniško atnaujinimo išvengiant drastiškų pokyčių ateityje;
• Zonuoti skverą ne segmentuojant, o siekiant universalumo –  Vizualiai Reformatų sodas išlaikys vientisumą (nebus atitvarų, stiliaus variacijų) tačiau funkcinis universalumas visoje sodo teritorijoje yra sunkiai įgyvendinamas, nes centrinėje dalyje yra kapinės, todėl šioje dalyje negalimi nei sodininkystės nei vaikų žaidimų ar kiti rekreaciniai elementai. Sodo teritorija suplanuota trims skirtingoms veiklų grupėms.
  1. Kamerinių renginių erdvė – perkėlus vieną iš pagrindinių takų rytinėje sodo dalyje gerokai didėja pievos plotas, kurioje miestiečiai galės laisvai rinkti savo veiklos scenarijų;
  2. Centrinė sodo erdvė ašyje tarp Evangelikų Reformatų bažnyčios ir Sinodo pastatų – Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982-83 m. brutaliai išgriautos kapinės, bus įamžint ir išskirta kraštovaizdinėmis priemonėmis, atskiru etapu įrengiama erdvė su paminklu  „Reformacijos ir lietuviško rašto pradininkams“;
  3. Rekreacinė erdvė: šiaurinėje sodo dalyje numatyta vaikų žaidimų zona, vandens elementas, vieta lauko kavinei, tualetas. Šalia šios erdvės esančios požeminės slėptuvės savininkai, inspiruoti sodo tvarkymo planų, pradeda savo pastato rekonstrukciją pritaikant jį paslaugų teikimui. Pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai neužilgo bus pristatyti visuomenei.  
• Atlikti archeologinius, sociologinius, istorinius bei dendrologinius tyrimus ir juos paviešinti prieš pradedant rangos darbus – prieš pradedant planuoti sodo atnaujinimą, 2007 m. buvo atlikta Reformatų skvero rekonstrukcijos galimybių studija, apėmusi esamos ir prognozuojamos veiklos šioje teritorijoje kultūrinės, gamtinės, socialinės, ekonominės, investicinės aplinkos analizę ir prognozes. Tais pačiais metais kraštovaizdžio architektė I. Daujotaitė atliko dendrologinius tyrimus, kurių pagrindu buvo rengti projektiniai pasiūlymai, buvo surinkta daug istorinės medžiagos, planų, nuotraukų, parengta istorinė apybraiža. Archeologiniai tyrimai, kaip numatyta Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos išduotose sąlygose ir teisės aktuose, buvo atlikti pirmojoje rangos darbų stadijoje. Įvertinus tyrimų duomenis savivaldybė patikslino projektą numatant autentiškų pamatų pažymėjimą. Minėti darbai vykdomi vadovaujantis ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokole pateiktais pasiūlymais, tame tarpe šiais – atsisakyti 1983 m. pastatytų betoninių konstrukcijų eksponavimo, tikslinti projektą pagal atliktus archeologinius tyrinėjimu. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita paviešinta;
• Atsisakyti perteklinių puošybos elementų, tokių kaip gėlynai, dirbtiniai vandens telkiniai – sodo teritorijoje buvo suplanuotas vienas gėlynas (baltų rožių juosta šalia kapinių teritorijos ribos) ir vienas vandens elementas vakarinėje sodo dalyje, kurį planuojama palikti. Šviestuvai ir parko baldai parinkti individualūs, būtent šiam kraštovaizdžio tvarkymo projektui.

• Suderinti skirtingus skvero istorinius laikotarpius rekonstrukcijos projekte – šis uždavinys yra pats sudėtingiausias, žinant tarybinio laikotarpio architektūrinės kompozicijos atsiradimo aplinkybes. Atkreipiame dėmesį, kad 2015-02-02 išduotose Kultūros paveldo departamento Reformatų sodo tvarkybos projektavimo sąlygose nurodyta, kad reikia restauruoti šlaito terasos reljefą, kaip vieną ryškiausių ir būdingiausių šios vietovės bruožų. Projektuotojai šiuo atveju net neturėjo galimybės pasielgti kitaip. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai patvirtino, kad po buvusiomis betoninėmis plokštėmis ir pagrindine laiptuota „piramide“, tranzitinio tako viduryje yra kapinių teritorija (po betoninėmis plokštėmis rasti kapai). Atsižvelgiant į tai, kad archeologiniai tyrimai atskleidė, kad kapų teritorija yra didesnė nei manyta, teko pakoreguoti tako vietą taip, kad kapinių vietoje liktų tik veja bei pasitelkiant želdynus ir takus pažymėti kapinių teritoriją. Evangelikų Reformatų bendruomenei kategoriškai prieštaraujant tarybinių laikų betono konstrukcijų išsaugojimui ir laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos rekomendacijų laiptų konstrukcijos ir jų fragmentai nebuvo saugomi, tačiau Reformatų sodo teritorijoje įrengiamame stende būtų galima eksponuoti informaciją apie istorinių, tarybinių ir nepriklausomybės laikų įamžinimo ženklų ir dabartinio sodo transformacijos istoriją.
• Planuoti vientisą paveldo teritoriją – nors Sinodo pastatas yra perleistas į privačias rankas ir jo prieigos negali būti tvarkomos viešomis lėšomis, projekte bus numatytos kraštovaizdžio tvarkymo sprendinių gairės šiam sklypui. Pagal pasiūlytas gaires savivaldybė ruošiasi išduoti Sinodo pastato ir jo aplinkos rekonstravimo sąlygas;
• Parinkti tinkamą vietą paminklui – vieta, tenkinanti Reformatų bendruomenę ir būsimo paminklo autorių kolektyvą, rasta ir suderinta.
• Organizuoti naują konkursą skvero rekonstrukcijai – Reformatų sodo rekonstrukcijos projektas buvo ruošiamas beveik 10 metų – tiek laiko praėjo nuo pirmųjų tyrimų ir studijų iki prasidedančių rangos darbų. Per šį laikotarpį vyko ne vienas projekto aptarimas, rastas sodo kraštovaizdžio sutvarkymo sprendimas, priimtinas šios teritorijos istoriniams savininkams – Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei – ir užtikrinantis miesto gyventojams patogų ir praktišką buvimą. Projektas praėjo visas reikalingas teisines procedūras, turi finansavimą ir atlikus nedidelius pakeitimus gali būti įgyvendintas, todėl savivaldybė neplanuoja skelbti naujo architektūrinio konkurso.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu dėkojame visiems aktyviai dalyvaujantiems ir teikiantiems pasiūlymus puoselėjant viešąsias erdves ir tikimės, kad jau greičiau nei po metų tiek Vilniaus miesto gyventojai tiek svečiai galės džiaugtis dar viena sutvarkyta vieša žalia erdve.