Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vilnius – kūrybos sostinė: 50-čiai kultūros įstaigų vadovų pristatyti naujos kadencijos darbai

 

Šiandien menų fabrike „Loftas“ Vilniaus meras susitiko su 50-čia kultūros įstaigų vadovų, teatrų, galerijų, kino, muziejų atstovų ir pristatė ateinančių ketverių metų svarbiausius darbus kultūros srityje.

„Mano šios kadencijos tikslas – kad kiekvienas vilnietis, paklaustas koks yra jo kultūrinis gyvenimas, į šį klausimą galėtų atsakyti daug negalvodamas ir kad kultūra augintų žmogų. Tikiu, kad visi kartu padarysime taip, kad miestas taps dar gyvesnis ir pilnas kultūros. Pasakodamas ką esame suplanavę ir kuria kryptimi judėsime, tikiuosi išgirsti jūsų idėjų, kad užsibrėžtas gaires galėtume nukreipti į konkrečius darbus, kiek įmanoma produktyviau gerintume miesto kultūrinį gyvenimą drauge“, – susirinkusiems kalbėjo sostinės meras.

Ir toliau Vilniuje kultūrai skiriama ypatingai daug dėmesio – koalicijos darbų programoje užsibrėžta daugiau kaip kelios dešimtys tikslų, puoselėjant kultūrą ir skatinant naujų projektų atsiradimą sostinėje. Vienas iš didžiausių – įgyvendinti Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno projektą, aktyviai dalyvauti kuriant jos įveiklinimo modelį. Jau 2023 m. nuo Taurakalnio žvelgs nauja ir moderni Nacionalinė koncertų salė.

Nuotr. Kastyčio Mačiūno.

Vienas svarbių tikslų – kultūros finansavimą grįsti atvirumu, remiantis gerosiomis Kultūros tarybos praktikomis. Ir toliau bus viešai skelbiami atviri duomenys apie miesto kultūros finansavimą, skiriamą organizacijoms bei projektams, internete bus viešinamos ir organizacijų metinės veiklos bei projektų ataskaitos. Meras trumpai pristatė planuojamą įstaigų tinklo pertvarkos planą, užtikrinant pakankamą finansavimą kultūros įstaigoms ir jų projektams.

Dar vienas svarbus darbas – steigti visuomenines bibliotekas ir susirinkimų erdves nuo miesto centro nutolusiuose mikrorajonuose, gyvenamuosiuose rajonuose įrengiamuose laisvalaikio centruose numatyti ir kultūros erdves bei skatinti mažųjų kultūros įstaigų daugiafunkciškumą. Taip pat siekiama užtikrinti literatūros prieinamumą pagrindinėmis Vilniaus tautinių mažumų kalbomis. Šios kadencijos metu ir toliau bus išlaikomas finansavimas tautinių bendrijų mėgėjų meno kolektyvams ir kitoms iniciatyvoms, planuojama per ateinančius metus įsteigti tautinių bendrijų gerovės komisiją.

Vilniaus meras pristatė idėją – įdiegti kultūros politikos stebėsenos ir vertinimo instrumentus, leidžiančius matuoti institucijų veiklos bei projektų kokybę. Be to, planuojama kasmet didinti savivaldybės kultūros biudžeto procentinę dalį, kuri skiriama konkursiniu principu pagal nepriklausomų kultūros ekspertų teikiamas rekomendacijas. Šiam tikslui realizuoti bus siekiama perimti ir gerąją nacionalinės Kultūros tarybos patirtį, organizuojant veiklą analogišku būdu. Per ketverius metus siekiama plėsti ir ilgalaikio finansavimo apimtis, o svarbiausioms kultūros organizacijoms ir didiesiems projektams finansavimą skirti bent trejų metų laikotarpiui.

Prie kitų svarbių darbų, kuriuos siekiama padaryti šios kadencijos metu kultūros srityje: miesto kultūros politiką grįsti nauja Vilniaus kultūros strategija, kurioje vieni iš pagrindinių uždavinių turi būti skirtingų miesto auditorijų pasiekiamumas, Vilniaus piliečio tapatybės auginimas, taip pat siekti, kad kultūros paveldas būtų ne tik saugojimo, bet ir pažinimo bei edukacijos objektu, jį aktualizuoti inovatyviomis ir įtraukiomis priemonėmis, inicijuoti edukacinius renginius, stiprinti kultūros paveldo pritaikymą visuomenės poreikiams. Planuojama inicijuoti pradėtų ir svarbią reikšmę turinčių miesto kultūros objektų renovaciją ar veiklos plėtojimą.

Tarp daugelio kitų planuojamų darbų, meras R. Šimašius paminėjo tikslą laikytis nuostatos, kad Vilnius yra pagarbos ir laisvės miestas, gerbiantis kiekvieną žmogų. Vadovaujantis šiuo principu vertinti atminimo ženklus, esančius ar norimus įkurdinti Vilniuje ir kiek įmanoma objektyvesniais kriterijais, iš viešosios erdvės pašalinti visus, kad ir akivaizdžių totalitarinių ideologijų simbolių neturinčius, tačiau joms atstovaujančius paminklus ir simbolius.

Savivaldybė finansavimu  ir kitokia parama  prisideda prie daugybės populiarių tradicinių festivalių Vilniuje, kad sostinė būtų gyva ir kad kiekvienas čia atrastų mėgstamų malonumų  sielai. Tokių festivalių pavyzdžiai – „Kino pavasaris“, „Kultūros naktis“, „Scanorama“, „Nepatogus kinas“, „Muziejų naktis“, „Poezijos  pavasaris“ ir kt. Tačiau Vilniuje yra vietos ir alternatyvai. Be tradicinių renginių, Vilnius siūlo vis daugiau nišinių netikėtų projektų.

Kad paremtų kuo daugiau Vilniaus kultūros lauke veikiančių organizacijų, savivaldybė kasmet organizuoja Kultūros projektų rėmimo konkursus. 2019 metais šiems projektams skirta 290 tūkst. Eur.

Daug dėmesio kasmet sulaukia konkursas Vilniaus miesto trupės vardui gauti, kuriame gali dalyvauti profesionalūs įvairių meno sričių kolektyvai, trupės, o savivaldybė išrinktoms trupėms suteikia Vilniaus miesto trupės vardą – šiam projektui šiemet skirta 120 tūkst. Eur.

Toliau remiamas ir mėgėjų menas – šiemet jiems bus išdalyta 54 tūkst. Eur. Be to, Vilniuje organizuojami Erdvių nuomos konkursai, kuriuose gali dalyvauti visos kultūrinėje Vilniaus erdvėje veikiančios organizacijos, kurios savo vykdomam projektui (renginiui, koncertui, paskaitų ciklams ir t.t.) nori išsinuomoti tam tikras erdves ar patalpas. Šiam tikslui įgyvendinti šiemet skirta 100 tūkst. Eur.

Sostinė skiria įspūdingas sumas kultūros puoselėjimui mieste – šiemet įvairiems kultūros renginiams, projektams ir konkursams skirta beveik 10 mln. eurų. Vilniaus misija ir prigimtis nepaneigiama – būti kūrybos sostine ir laisvės bastionu, atviriausiu demokratiškiausiu ir labiausiai kviečiančiu kurti miestu.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt