Buvusiame Lukiškių kalėjime – diskusija apie kitokią jo ateitį

Daugiau kaip šimtmetį Vilniaus centre veikęs Lukiškių kalėjimas uždarytas. Kas galėtų jame įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti šiame specifiniame, kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse? Apie tai buvo kalbama čia vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus savivaldybės, verslo ir kūrybinių industrijų atstovai, menininkai. Diskusiją surengė Teisingumo ministerija kartu su Vilniaus savivaldybe.

„Miesto centre pagaliau atsiveria didelės erdvės su naujomis galimybėmis tapti atviru traukos centru, kuriame susipins paveldas, istorija, ateities idėjos, kultūra, edukacija ir iniciatyvos. Galbūt tai  puiki erdvė ir startuoliams. Labai svarbu, kad į šį objektą nebūtų žiūrima tik kaip į komerciškai patrauklią teritoriją miesto centre. Aš esu įsitikinęs, kad Lukiškių komplekso tinkamas panaudojimas, greta esančios teritorijos revitalizavimas, erdvės už Seimo protingas išnaudojimas, būsimas pėsčiųjų tiltas į Žvėryną visiškai pakeis šios centre esančios, bet neišnaudotos teritorijos vaizdą ir išlaisvins jos potencialą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Nuotr. Sauliaus Žiūros.

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis papasakojo, kaip jam teko apsistoti viešbutyje Stokholme, kuris įkurtas buvusiame kalėjime, buvusiose kamerose ir tai buvo unikali įdomi patirtis.

„Kalbant apie multifunkciškumą – čia galėtų kurtis kūrybinės  industrijos,  startuoliai, muziejus, viešbutis ar bitynas  ant stogo. Tačiau tvoros nuėmimas yra esminis, jei norime gyvybingos ir į miesto gyvenimą integruotos erdvės – atsivertų naujos erdvės, galimybės ir tai kurtų naujus ryšius“, – sakė M. Pakalnis.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo šešių pastatų kompleksas – valstybės saugomas architektūrinis paminklas, kurio teritorija – beveik 2 hektarai ploto Vilniaus centre. Kompleksą sudaro administracinis, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės, gamybinis, kalėjimo, kalėjimo-ligoninės pastatai, tvora ir kontrolinis perėjimo postas.

„Kai savivaldybė pradės dirbti  su šia teritorija, reiktų  veikti trimis skirtingais greičiais: pirmasis – iškart inventorizuoti kiek ir ko mes čia turime ir leisti tuo naudotis, nes tik naudojami pastatai yra gyvi ir  mes vis daugiau patiriam, suprantam, ką su jais galime nuveikti. Antrasis  greitis – operatoriaus konkursas 10-čiai metų  su konkrečiomis vieningomis vizijomis. Tam reiktų pasiruošti per metus. Ir trečiasis greitis – ilgalaikis kontekstas, kalbant apie visą teritoriją ir jos prieigas bent 20–30 metų į priekį“, –  sakė savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Šis susitikimas – tik įvadas, paskatinimas tęsti diskusiją, ieškant pačių geriausių variantų Lukiškių komplekso ateičiai.

„Lukiškių pastatų kompleksas yra ypatingas dėl buvusios jo paskirties, architektūrinio unikalumo, kultūros paveldo vertės, jo vietos bei daugelio kitų dalykų, todėl reikia plataus idėjų ir nuomonių spektro, kad būtų galima geriausiai įveiklinti šią teritoriją, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Džiugu, kad viešojoje erdvėje jau girdime gerų idėjų, pavyzdžiui, svarbiau – ne pasiūlyta didžiausia kaina, o plėtros vizija. Šios nelaisvės sienos yra sukaupusios labai daug neigiamos energijos ir emocijų. Turime puikią progą užpildyti šias erdves kūrybinių veiklų sinergija, prie kurių priskirčiau ir verslą. Vietos čia visiems užtektų“.

Oficialus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo „atidarymas“ įvyko praėjusią savaitę, liepos 2 d.  Visi  jo pastatai, kol spręsis jų ateitis, bus perduoti Turto bankui.

1904 m. baigtas statyti pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas nuo 2002 metų.