Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT primena apie pasirengimą šildymo sezonui

Apie pareigą tinkamai ir laiku pasiruošti naujam šildymo sezonui sostinės savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kasmet primena pastatų savininkams bei administratoriams. Iki rugsėjo 20 d. jie turi pristatyti pastatų naujam šildymo sezonui parengties aktus. Nors situacija kasmet gerėja, tačiau šiandien, rugsėjo 26 d., VŠT duomenys rodo, jog 47 proc. pastatų, kuriems gali būti tiekiama šilumos energija iš centralizuotai valdomo tinklo, dar nėra paruošti naujam šildymo sezonui. Mažiausiai patvirtinančių pranešimų VŠT sulaukė apie Vilniuje veikiančių verslo įmonių, biudžetinių organizacijų ir kitų pastatų parengtį. Pagal šį faktą galima manyti, jog apie 1440 pastatų arba juose įrengtų šilumos punktų bei vidaus vamzdynų nėra techniškai parengti šildymui. VŠT dar nėra gavusi informacijos ir apie 1070 gyvenamųjų pastatų parengimą šildymui (t. y. apie 12 proc. visų gyvenamųjų pastatų, kurie naudojasi centralizuotai tiekiama šilumos energija).

„Gali būti, kad situacija yra geresnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Labai tikiuosi, kad tie 47 proc. šilumos gavėjų tiesiog nespėjo pranešti apie pasirengimą šildymo sezonui ir nepasiruošusių yra gerokai mažiau. Tačiau tai neatleidžia pastatų savininkų ir administratorių nuo atsakomybės techniškai pasirengti šildymui, todėl raginame juos paskubėti. Nors artimiausiu metu vėl žadamas trumpas atšilimas, šildymo sezonas jau labai arti“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas.

VŠT Perdavimo tinklo departamento vadovo Algimanto Sadausko teigimu, tinkamas pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui yra labai svarbus šilumos vartotojams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų eksploatacijos patikimumas ir šilumos energijos vartojimo efektyvumas.

Pasak VŠT atstovo šilumos punktų įrenginiai tiesiogiai arba netiesiogiai yra susiję ir su centralizuoto šilumos tiekimo tinklų įrenginiais. Šilumokaičių sandarumas susijęs su termofikacinio vandens arba karšto vandens kokybe, o šilumokaičių švarumas turi įtakos jų eksploatavimo efektyvumui – nešvaistoma energija, ilgesnis siurblių ir šilumokaičių eksploatavimo trukmė.

A. Sadauskas pastebi, kad dar labai mažai pastato savininkų ir gyventojų analizuoja šilumos energijos suvartojimo duomenis ir kiek šie duomenys yra susiję su technine pastatų ir juose įrengtų šilumos punktų bei sistemų būkle.

„Pastato šilumos energijos suvartojimo palyginamoji analizė atskleidžia pastato būklę ir prižiūrėtojo darbo kokybę. Mes galime nustatyti ir informuoti apie vandens nutekėjimą pastato neprieinamose ir nematomose vietose, tačiau šias problemas prevenciškai turi spręsti pastatų valdytojai arba jų prižiūrėtojai“, – sako VŠT Perdavimo tinklo dep. vadovas. Jis primena, kad kilus klausimų pastatų savininkai gali kreiptis į kompetentingus VŠT specialistus, kurie padės įvertinti šilumos suvartojimo efektyvumą ir rekomenduos galimus sprendimus jam pagerinti.

Daugiabučių namų šilumos suvartojimo duomenis VŠT klientai gali rasti bendrovės tinklapyje www.chc.lt (Gyventojams > Daugiabučių namų šilumos suvartojimas).

VŠT atkreipia dėmesį, kad yra galimybė anksčiau pradėti šildymą, jei pastato prižiūrėtojai patvirtina, kad pastatas yra paruoštas šildymo sezonui ir gyventojai arba pastato valdytojas praneša, jog šildymą norėtų pradėti anksčiau, į šiuos poreikius bendrovė gali atsižvelgti ir šildymą pradėti suderintu laiku. Šilumos vartotojai, kurių šilumos punktai yra prijungti pagal nepriklausomą prijungimo schemą, turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeisdami teisės aktuose nustatytų higienos normų. Šilumos punktai, prijungti pagal priklausomą schemą gali būti pradėti šildyti savivaldybei paskelbus apie šildymo sezono pradžią

Pagal VŠT duomenis, pastaraisiais metais šildymo sezonas sostinėje buvo pradėtas spalio pradžioje: 2015 m. – spalio 8 d., 2016 m. – spalio 6 d., 2017 m. – spalio 5 d., 2018 m. – spalio 4 d.

Naują šildymo sezoną sostinėje pradedamas tuomet, kai pagal Lietuvos meteorologų skelbiamus duomenis tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė už +10°C.