Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Savivaldybių indeksas: Vilnius išsiveržė į priekį

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

„2018 m. į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, pagal šį rodiklį vis labiau tolstantis nuo kitų savivaldybių. Čia aktyviausias verslas, į vienintelį iš didžiųjų miestų daugiau gyventojų pernai atvyko nei išvyko. Antroje vietoje likusi Klaipėda su sostine eina koja kojon – čia dalis socialinių rodiklių, tokių kaip socialinių pašalpų poreikis, buvo geriausi, savivaldybė mažai įsiskolinusi. Keletu žingsnių toliau esančių Šiaulių ir Kauno rodikliai labai įvairialypiai. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams sąlyginai nebrangiai kainavo išlaikyti savivaldybės administraciją, savivaldybė yra nustačiusi gana palankius mokesčius. Vis dėlto Kaune ekonomika gerokai aktyvesnė“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Mažųjų savivaldybių indekse jau ne pirmus metus pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonai – žiedinės savivaldybės, kurios sugeba pasinaudoti šalia esančio didmiesčio teikiamais privalumais.

„Didelė dalis žiedinių savivaldybių gyventojų dirba greta esančiose didžiųjų miestų savivaldybėse, naudojasi jų viešosiomis paslaugomis, kelių infrastruktūra, uždirba mieste aukštesnes pajamas, tačiau už jas į biudžetą sumokami mokesčiai atitenka žiedinei savivaldybei, nes jie skirstomi pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. Tai paranku žiedinėms savivaldybėms, bet ne didiesiems miestams. Tą iliustruoja ir šiuo metu vykstančios diskusijos. Tačiau problema slypi giliau – ar gyventojų skaičiumi susitraukusiai Lietuvai tikrai vis dar tinkamas nesikeičiantis savivaldos tinklas?“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.  Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.

„Šalies ekonomika – komandinis žaidimas, keleto lyderių neužtenka, o silpnąsias grandis būtina treniruoti. Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti. Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – indekso rezultatus apibendrina Indrė Genytė-Pikčienė.

Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia. 

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.