Tyrimas: kitų Europos sostinių stadionų lokacija patvirtina Vilniaus pasirinkimą 

Dėl Lietuvos nacionalinio stadiono Vilniuje kilusiose diskusijose neretai pasigirsta argumentų, kad Europoje nacionaliniai stadionai pastatyti miestų pakraščiuose, kad rungtynių dienomis nesusidarytų automobilių spūstys miesto centre, kad jie turi žymiai daugiau vietos parkavimui.

Vilniaus savivaldybė siūlo patiems įsitikinti, kaip iš tiesų yra svetur, ir Vilnius eina teisinga kryptimi – surinko informaciją apie 15 Europos sostinių stadionų lokacijas, automobilių stovėjimo vietų prie stadionų skaičių kartu su žiūrovų vietų skaičiumi.

Prieš lygindami prisiminkime, kad Vilniuje nacionalinis stadionas bus statomas ant Šeškinės kalvos su daugybe kitų sporto objektų, turės 15 tūkst. vietų žiūrovams, 1600 vietų automobiliams statyti prie objekto, o prie aplinkui esančių objektų galima rasti dar 3 tūkst. vietų automobilių  statymui. Stadionas nuo Vilniaus senamiesčio bus nutolęs apie 2,8 km atstumu.

Pradėkime nuo artimiausių Lietuvos kaimynių: Varšuvos, Rygos ir Talino stadionai, pastatyti 2000–2012 metais, nuo senamiesčio einant pėsčiomis nutolę 1,8­–2,3  km. Rygos „Skonto“ stadione varžybas gali stebėti 9 500  žiūrovų, Varšuvos „PGE Narodowy“ stadione – 58 145 žiūrovų, Talino „A. Le Coq Arena“ – 14 336. Prie Rygos ir Talino stadionų tėra keli  šimtai vietų automobilių statymui, į juos visada raginama atvykti viešuoju transportu, prie stadiono Varšuvoje – 1800 vietų automobiliams.

Praktiškai pačiame miesto centre nacionalinį stadioną turi Bulgarija – atstumas nuo Sofijos „Vasil Levski“ stadiono iki Senamiesčio pėsčiomis – vos 1,5 km, tai yra beveik du kartus arčiau, palyginti su Vilniaus planais. Į Sofijos stadioną susirenka iki 46,3 tūkst. žiūrovų, o parkavimo vietų įrengta tik keli šimtai.

Persikelkime į Skandinaviją: Helsinkio, Kopenhagos, Reikjaviko stadionai taip pat yra  pastatyti panašiu atstumu nuo centro (2,3–3 km) kaip Vilniuje, Oslo stadionas – 4 km atstumu nuo centro. Pasaulio futbolo aistruolius sužavėję islandai, patekę į Europos ir pasaulio futbolo čempionatus, turi nacionalinį stadioną „Laugardalsvöllur“, kuriame yra tiek pat vietų žiūrovams (15 tūkst.), kiek suplanuota Vilniuje. Skandinavijos šalyse prie stadionų dažniausiai nerasime didžiulių parkavimo aikštelių, apsieinama su mažais VIP parkingais.

„Akivaizdu, kad sprendimas nekeisti nacionalinio stadiono lokacijos Vilniuje buvo teisingas – tai rodo ilgametė Europos sostinių patirtis. Visi be išimties nacionaliniai stadionai žiūrovus ragina atvykti viešuoju transportu arba pėsčiomis, o tai padaryti patogiausia, kai stadionas nedideliu atstumu nutolęs nuo miesto centro. Žinoma, tvarkysime visą aplinkinę infrastruktūrą, kad keliavimas į stadioną Vilniuje visais būdais būtų maloni patirtis“, – sako Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Nukeliavus iki Vìšegrado šalių matyti, kad vienintelės Vengrijos stadionas pastatytas kiek toliau nuo centro – 4,5 km, o Bratislavos ir Prahos stadionai stovi dar arčiau (2–2,8 km) centro, nei suplanuota Vilniuje. Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos stadionuose varžybas gali stebėti nuo 19 iki 38,6 tūkst. žiūrovų. Parkavimo vietų  prie stadionų mažiau (994–1250), nei bus įrengta Vilniuje.

Pasidairykime į Balkanų pusiasalį: Slovėnijoje, Kroatijoje matome 3,3–4 km atstumu nuo senamiesčių pastatytus nacionalinius stadionus. Slovėnija finalinius svarbiausių futbolo turnyrų etapus yra pasiekusi ne vieną kartą, štai Liublianoje 2005 m. atidarytame nacionaliniame stadione įrengta 16,6 tūkst. vietų, o prie stadiono yra 1280 parkavimo vietų – labai panašiai kaip suplanuota Vilniuje.

Viduržemio jūros kurorte Kipre situacija kiek kitokia, matyt, padiktuota geografinės padėties, užstatymo: didžiausias stadionas Kipre, pastatytas 1999 m. Nikosijos miesto pietinėje dalyje yra nutolęs 7 km nuo centro, nors senasis Kipro stadionas iki 1998 m. buvo Nikosijos miesto centre. Dabartiniame stadione varžybas gali stebėti iki 22,8 tūkst. žiūrovų, jis turi per 2,8 tūkst. parkavimo vietų.

Vilniaus miesto valdžia sutartį dėl Daugiafunkcio komplekso sukūrimo planuoja pasirašyti vasario mėnesį. Nacionalinis stadionas kartu su kitais sporto objektais turėtų būti atidarytas 2023 metais. Stadionas Vilniuje su hibridine danga kainuos 39,2 mln. Eur. Viso Daugiafunkcio komplekso kaina – 93,2 mln. Eur.

 

	Šalis	Miestas	Pavadinimas	Pastatytas	Žiūrovų vietų	Lokacija	Atstumas iki senamiesčio pėsčiomis, km	Stadiono parkingo vietų skaičius
1	Lietuva	Vilnius	–	2023	15 000	Netoli centro	3	1600
2	Slovakija	Bratislava	Tehelné pole	2019	22 500	Netoli centro	2,8	994
3	Lenkija	Varšuva	PGE Narodowy	2012	58 145	Prie centro	2	1800
4	Latvija	Ryga	Skonto	2000	9 500	Prie centro	1,8	Keli šimtai
5	Estija	Talinas	A. Le Coq Arena	2001	14 336	Prie centro	2,3	Keli šimtai
6	Čekija	Praha	Generali Arena (antras pagal dydį šalyje)	1960	19 416	Prie centro	2	1250
7	Vengrija	Budapeštas	Ferenc Puskás	1953	38 652	Toliau nuo centro	4,5	–
8	Suomija	Helsinkis	Olympic Stadium	1938	39 784	Prie centro	2,5	Du maži VIP parkingai
9	Slovėnija	Liubliana	Stožice Stadium	2005	16 693	Netoli centro	4	1280
10	Kipras	Nikosija	GSP	1999	22 859	Miesto pakraštyje	7	2850
11	Kroatija	Zagrebas	Maksimir	1912	38 079	Netoli centro	3,3	Mažas VIP parkingas
12	Danija	Kopenhaga	Telia Parken	1992	38 065	Netoli centro	3	Mažas VIP parkingas
13	Islandija	Reikjavikas	Laugardalsvöllur	1958	15 000	Netoli centro	2,3	„Daugumai žiūrovų“
14	Norvegija	Oslas	Ullevaal Stadium	1926	28 000	Netoli centro	4	600
15	Bulgarija	Sofija	Vasil Levski	1953	46 340	Prie centro	1,5	Keli šimtai

 

 

Atsisiųsti tyrimo medžiagą

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, [email protected]