Vilnius siekia turėti miesto muziejų

 

Daugybė leidinių, ekskursijų ir kitokių iniciatyvų, skatinančių pažinti Vilnių, prisiminti praeitį ir aptarti dabartį, projektuoti ateitį – šalies sostinė pastarąjį dešimtmetį jaučia itin išaugusį ne tik užsienio svečių, bet ir gyventojų susidomėjimą miesto istorija. Vis dėlto specialistai šią tendenciją vertina nevienareikšmiai: vartotojai pusšimtį metų trukusį informacijos alkį malšina nevienodo patikimumo publikacijomis ir ekskursijomis, kartais įtvirtinančiomis klaidingas žinias.

Šią problemą, skiriant daugiau dėmesio nepakankamai žinomiems, užmirštiems, dar neaprašytiems miesto raidos etapams, originaliems ir profesionaliems moksliniams tyrimams, tikimasi išspręsti įsteigus viešąją įstaigą „Vilniaus miesto muziejus“. Įstaigos steigimui šiandien pritarė Vilniaus miesto taryba.

Vertinant jau ne pirmą kartą svarstyto naujo muziejaus poreikį daugiausia remtasi 2018 m. mokslininkų dr. Rasos Antanavičiūtės, dr. Marijos Drėmaitės ir dr. Karolio Kučiausko atlikta galimybių studija „Vilniaus miesto muziejaus – tyrimų centro galimybių studija“. Rengiant studiją buvo atlikta gyventojų apklausa, užsienio šalių miesto muziejų tyrimas, imti interviu su ekspertais, įvertinta Vilniaus savivaldybei pavaldžių muziejų patirtis, parengtos keturios miesto muziejaus įkūrimo alternatyvos, kurios išnagrinėtos finansiniu ir socialiniu-ekonominiu aspektais (galimybių studiją galima parsisiųsti www.kultūrostyrimai.lt). Studija įtikinamai parodė,  kad miestui reikalinga kompetentinga įstaiga, kuruojanti šią sritį ir užtikrinanti kokybišką informacijos apie Vilnių rinkimą ir sklaidą.

„Vilnius yra viena iš nedaugelio valstybių sostinių, kuri neturi miesto muziejaus, o pagrindinis jo tikslas būtų nuodugniau pristatyti miestą patiems vilniečiams. Pastaruoju metu matome nepaprastai išaugusį dėmesį Vilniaus istorijai, todėl svarbu rasti būdą, kad žmonės, pirmiausia – patys vilniečiai, miesto istoriją pažintų neiškraipytą mitų, pagrįstą miesto tyrėjų moksliniais darbais, tačiau kartu pateiktą patrauklia forma, skatinančia gilintis, gal net įsitraukti į tyrimų veiklas, kūrimo procesą“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Rengiant galimybių studiją buvo numatytos dvi pagrindinės tikslinės auditorijos: pirmoji – turistai ir mokiniai, antroji ir pagrindinė – Lietuvos bei Vilniaus miesto gyventojai, besidomintys įvairiais miesto praeities bei ateities dalykais.

Šiuolaikinis miesto muziejus turi ir gali tapti vieta tarpkultūriniam dialogui ir susitarimui, bendruomenę įtraukiančiomis naujo tipo ekspozicijomis, turiniu ir kultūrinėmis praktikomis – paskaitomis, konferencijomis ir straipsniais – sprendžianti identiteto, socialines ir politines problemas.

Be to, kaip tik ši įstaiga bus atsakinga už sistemingą žinių apie Vilniaus istoriją, kultūrą, urbanistiką ir architektūrą, socialinius ir demografinius procesus, bendruomenes ir kitus miesto gyvenimo aspektus, kaupimą ir mokslinį tyrinėjimą, šiuolaikišką jų pristatymą, taigi – tolesnį susidomėjimo Vilniumi ir pilietiškumo skatinimą.

Vilniaus miesto muziejui numatytas ir įpareigojimas rinkti informaciją apie kitose atminties institucijose esančią, miesto istorijos tyrimams aktualią, medžiagą,  įkurti ir palaikyti atviro Vilniaus pažinimo centrą.

Preliminariai apskaičiuota, kad 2020 m. reikalingas finansavimas pastoviosios muziejaus ekspozicijos patalpų pritaikymo projekto rengimui, darbuotojų darbo užmokesčiui, pastoviosios miesto ekspozicijos rengimo ekspertams, rinkodarai, muziejui skirtų patalpų architektūrinės idėjos konkursui ir kt. gali siekti 150 tūkst. eurų. Per metus apsisprendus dėl veiklai tinkamiausių patalpų bus ieškoma finansavimo jų pritaikymui muziejaus reikmėms. Tikimasi gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų arba kitų išorinių šaltinių.

Laikinąja Vilniaus miesto muziejaus direktore, iki skiriant nuolatinį, paskirta viena galimybių studijos rengėjų – dr. R. Antanavičiūtė.