Kai žaidžia pedagogės: Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai gilinosi žinias konferencijoje

 

Apie tai, kaip policininkai suėmė raganą, Elmerio paieškas, Gugeliukų nuotykius, Varnos pamestą vaiką bei kaip tėvai automobilį už virvės traukė ir daug kitų svarbių paskutinio 2019 m. ketvirčio įvykių, 2020 m. sausio 23 dieną buvo aptarinėjama konferencijoje „Kai pedagogės žaidžia: naratyvinio žaidimo metodo taikymas Vilniaus miesto darželiuose“, kuri vyko Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje.

Vilniaus miesto savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų iniciatyva penkiuose Vilniaus miesto lopšeliuose-darželiuose: l/d „Coliukė“, l/d „Jovarėlis“, l/d „Lakštingala“, l/d „Markučiai“ ir l/d „Žemuogėlė“, beveik pusę metų vyko intensyvūs žaidimai. Pedagogės mokėsi naratyvinio žaidimo metodo, kurio esmė – kurti žaidimo nuotykius kartu su vaikais, kad į jų gyvenimą sugrįžtų smagus žaidimas. Taip buvo vykdomas projektas „Tikslinė kompleksinė pagalba ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“, o jo baigiamoji konferencija pritraukė beveik du šimtus susidomėjusių pedagogų. Vilniaus miesto savivaldybė, atkreipusi dėmesį į žaidimą kaip pagrindinį ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo metodą, padarė modernų sprendimą, nes ir edukologijos, ir psichologijos moksle vis daugiau dėmesio skiriama žaidimui ir jo poveikiui vaiko ugdyme. Žaisdami vaikai įgyja savarankiškumo, atsiranda vidinis noras pažinti, smalsumas, lavėja kalba, emocijų bei savo elgesio valdymas. Laisvas žaidimas padeda auginti mąstančius, kūrybingus, iniciatyvius vaikus.

Konferenciją atidarė Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, kuri dėkojo savo ir tėvelių vardu ikimokyklinių įstaigų pedagogams už jų darbą, profesionalumą ir šilumą, kurią jie atiduoda vaikams.

Konferencijoje dalyvavo naratyvinio žaidimo metodo (2003-2010) kūrėjai dr. Milda Brėdikytė (VDU, Lietuva) ir Pentti Hakkarainen (Juveskiulės universitetas, Suomija).

Konferencijos metu dalyvavusių projekte darželių pedagogai dalijosi savo patirtimis, sukauptomis projekto įgyvendinimo metu, rodė filmuotą metodinę medžiagą. Visi pedagogai vieningai teigė, kad „vaikams žaisti visada įdomu“ bei, kad sunkiausia yra „pradėti žaisti“ suaugusiems, nes „nežinai, kur atsidursi“. Prelegentai linkėjo visiems susirinkusiems „pradėti žaisti“, nes tai ne tik „smagu“ bet ir naudinga. Šio metodo pagalba „galima įgyvendinti visą ugdymo programą, ugdant ir lavinant visas numatytas sritis be streso ir su susidomėjimu“, teigė l/d „Coliukė“ direktorė Birutė Spruogienė. Tuomet l/d „Lakštingala“ direktorė Virginija Smalinskienė dėkojo Vilniaus miesto savivaldybei už tai, kad remia tokius projektus, kurių dėka galima iš naujo pamilti savo darbą.

Mero patarėjas Albertas Lakštauskas apibendrindamas teigė, kad šis projektas yra „kuriantis gerąsias ugdymo patirtis darželiuose, įtraukiantis auklėtojas į įdomių ir prasmingų žaidimų kūrimą. Tai geriausia, į ką verta investuoti galvojant apie vaikų ugdymąsi dabar ir sėkmingą jų mokymąsi ateityje.“

Informacija apie projektą:

Projekto dalyviai: Vilniaus miesto lopšeliai-darželiai: „Coliukė“, „Jovarėlis“, „Lakštingala“, „Markučiai“ ir „Žemuogėlė“.

Projekto mokslinė grupė: dr. Milda Brėdikytė (VDU), dr. Agnė Brandišauskienė (VDU), dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė (VU).

Projekto veiklas supervizavo pedagogės: Rasa Čepienė, Agnė Draučikaitė, Laimutė Girdauskienė (l/d Gintarėlis) ir Gitana Buivydienė (šv. Juozapo mokykla).

Projekto veiklos: 2 projekto sklaidos renginiai (virš 200 dalyvių), 5 mokymų seminarai atrinktų projekto darželių pedagogams; 15 grupių sužaista virš 60 naratyvinio žaidimo epizodų, individualios konsultacijos dėl naratyvinio žaidimo kūrimo.

Projekte tiesiogiai dalyvavo: 5 ikimokyklinės įstaigos, 24 pedagogės ir 300 vaikų.

Projektą ir konferenciją finansavimas: Vilniaus miesto savivaldybė.

Projektą įgyvendino: Vilniaus švietimo pažangos centras, www.svietimopazanga.lt