Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

2019 m. Vilniaus šilumos tinklai pasiekė geriausių finansinių rezultatų nuo ūkio susigrąžinimo laikotarpio

 

Vilniaus miesto savivaldybės valdomi AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia 2019 metų neaudituotus finansinius rezultatus. Pasak VŠT valdybos pirmininko Adomo Bužinsko, geri praėjusių metų finansiniai rodikliai rodo, kad įmonė yra valdoma efektyviai ir turi potencialo vystyti veiklą, kuri atitiktų akcininkų lūkesčius ir miestiečių poreikius.

„Praėjusieji metai Vilniaus šilumos tinklams buvo reikšmingų pokyčių ir intensyvaus darbo metai. Džiugu, kad įmonė spėjo įgyvendinti svarbiausius pokyčius ir pasiekė gerų rezultatų, kokių nebuvo nuo pat šilumos ūkio susigrąžinimo iš buvusio nuomininko. Neaudituoti 2019 m. finansiniai rezultatai rodo, kad įmonė eina teisinga kryptimi ir gali dar aktyviau imtis inovacijų bei veiklos plėtros projektų“, – sako VŠT valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.

Neaudituotais duomenimis, Vilniaus miesto šilumos ir elektros energijos gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo bei nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą vykdančios VŠT pardavimo pajamos 2019 m. siekė 129,2 mln. eurų ir yra 11  mln. eurų, t. y. 8 proc. mažesnės nei 2018 m. (140,2 mln. eurų).

Bendrovės preliminarus pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekia 15,9 mln. eurų, t. y. išaugo 6 proc., lyginant su 2018 m. EBITDA rezultatu (15,1 mln. eurų).

Bendrovės preliminarus 2019 m. grynasis pelnas siekia 5,4 mln. eurų ir yra 28 proc. (1,2 mln. eurų) didesnis nei palyginamasis 2018 m. grynasis pelnas (4,2 mln. eurų, eliminavus ilgalaikio turto pardavimų įtaką 1,7 mln. eurų).

VŠT E-2 elektrinė Evaldo Lasio foto

2019 m. į Vilniaus tinklą patiekta šilumos energija sudaro 2 752 GWh, t. y. 164 GWh arba 5,6 proc. mažiau nei 2018 m. (2 916 GWh). VŠT gamybos objektuose pagaminta šilumos energija – 1 761 GWh, t. y. 329 GWh arba 15,7 proc. mažiau nei 2018 m. (2 090 GWh). Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos energijos kiekis sudaro 990 GWh, t. y. 164 GWh arba 20 proc. daugiau nei 2018 m. (826 GWh).

Pernai Vilniaus miestui patiekto karšto vandens kiekis siekė 5 260 tūkst. m3, t. y. 2,7 tūkst. m3 arba 0,1 proc. daugiau nei 2018 m. (5 257 tūkst. m3).

VŠT pagamintos elektros energijos kiekis praėjusias metais sudarė 154,4 GWh, t. y. 4,4 GWh arba 2,8 proc. mažiau nei 2018 m. (158,8 GWh). Net 73 proc. visos pagamintos elektros energijos bendrovė pagamino iš atsinaujinančių išteklių.

2019 m. sumažėjusias bendrovės pajamas, lyginant su 2018 m., lėmė mažesnis šilumos poreikis šildymo sezono laiku dėl aukštesnių lauko oro temperatūrų. Lyginant su 2018 m., vidutinė svertinė šilumos kaina galutiniam vartotojui mažėjo 3 proc. (0,15 ct/KWh). Šilumos kainai didelės įtakos turėjo sumažėjusios gamtinių dujų ir biokuro kainos (ypač antroje metų pusėje), tai lėmė ir sumažėjusias šilumos gamybos įmonių kuro sąnaudas.

Pasak VŠT generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, 2019 m. grynąjį pelną bendrovė uždirbo iš nereguliuojamos elektros gamybos veiklos – iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o įgyvendinti efektyvūs vadybiniai sprendimai lėmė mažesnes įmonės veiklos sąnaudas. VŠT vadovų komandos iniciatyva buvo įvykdyti įmonės struktūros pokyčiai, kas leido 5 proc. optimizuoti darbuotojų skaičių. Sisteminga analizė ir skaidrių viešųjų pirkimų procesų užtikrinimas prekes ir paslaugas leido įsigyti gerokai pigiau nei anksčiau. Tai turėjo įtakos ir bendrovės turto eksploatacijos išlaidų sumažinimui. Nuosekliai vystydama nuotolinius klientų aptarnavimo kanalus ir vykdydama aktyvią komunikaciją bendrovė sumažino sąskaitų siuntimo išlaidas. Šios ir kitos priemonės pernai VŠT leido sumažinti veiklos sąnaudas 1 mln. eurų.

 Gerimanto Bakano teigimu, VŠT būtina užtikrinti tikslines investicijas į tinklų infrastruktūrą, todėl uždirbtą pelną ketinama skirti susidėvėjusio tinklo modernizavimui – bendrovės skaičiavimu, net 56 proc. tinklo trasų (iš 741 km) yra kritinės būklės, todėl būtinas jų atnaujinimas. 2018 m. VŠT rekonstravo 24,9 km susidėvėjusių trasų, o 2019 m. – 59,7 km arba 140 proc. daugiau nei 2018 m. Per 2020–2021 m. planuojama rekonstruoti apie 58,1 km šilumos trasų.