Daugiau želdinių ir mažiau kietųjų dangų: E. Balsio skvero rekonstrukcijos projektą autoriams teks koreguoti

Viešas Eduardo Balsio skvero Žvėryne rekonstrukcijos projekto pristatymas sostinės savivaldybėje baigėsi aiškiu susitarimu: projekto rengėjams, IĮ „Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma“, teks koreguoti projektinius pasiūlymus.

Miestiečiai kritikuoja tuos pačius sprendinius, kuriais nepatenkinta ir miesto savivaldybė: pasigendama kontakto su esama gamtine aplinka, ryšio su tolimesnėmis ar artimesnėmis  perspektyvomis, harmonijos. Per pristatymą ne kartą minėtas ir unikalesnės, šiai istorinei miesto daliai būdingesnės, architektūrinės išraiškos poreikis – projektas aptarimo dalyviams pasirodė tinkamesnis verslo ir administraciniam kvartalui. Tokį įspūdį kalbėjusieji siejo pirmiausia su planuojamu kietųjų dangų plotu – nors architektai pabrėžė jį esant mažesnį nei priimtas standartas (suplanuota 4000 kv. m vejos, 760 kv. m kietųjų dangų, 780 kv. m takelių ir 240 kv. m ploto paviljono terasa), daugeliui jis pasirodė perteklinis.

Kritikos sulaukė ir projekto autorių planas naikinti didžiąją dalį šiandien skverą supančių ir jaukiomis zonomis suskaidančių gyvatvorių. Skvero naudotojų neįtikino architektų argumentai – gyvatvorės šalintinos, nes uždaros erdvės tarp jų yra tapusios tiesiog šiukšliadėžėmis ir benamių rinkimosi vietomis. Tvarkyti, rinkti šiukšles skvere teks ir po rekonstrukcijos, o saugumą, formuojantis nenumatytam viešosios erdvės naudojimui, reikėtų užtikrinti vaizdo kameromis, siūlo gyventojai. Jie tikisi, kad ir po rekonstrukcijos garsaus muzikanto vardu pavadintas skveras bus patrauklus įvairiausioms visuomenės grupėms – mamoms su vaikais (kuriems būtų gerai numatyti žaidimų zoną), senjorams, pasimatymo vietų ieškantiems jaunuoliams. Jei vis dėlto būtų nuspręsta gyvatvores retinti, raginama pagalvoti apie kompensuojamąjį apželdinimą.

Gyventojams abejones kelia ir architektų planas pašalinti dalį skvero medžių – šie ne tik kuria šešėlį ir valo orą, bet ir slopina judraus aplinkinių A. Mickevičiaus ir Vytauto gatvių eismo triukšmą. Nors architektai buvo numatę šalinti jų tik penkis, sutarta, kad medžių būklę ir perspektyvas darkart įvertins arboristai, o projekto autoriai atsakingai apgalvos galimybę tuos medžius išsaugoti.

Specialistams rūpestį kelia ištiesinta ir išgrįsti suplanuota skvero įstrižainė, kuri visada buvo „tranzitinė“ – gyventojų išminta trumpinant kelią, bet padengta kietąja danga labiau provokuoja pralėkti dviračiu, nei stabtelėti skvere.

Architektams dar teks drauge su akustikos specialistais padirbėti prie paviljono projekto – šis skvero projektavimo programoje numatytas kaip vieta muzikiniams projektams, tad čia itin svarbūs ir koncertinę akustiką užtikrinantys sprendiniai.

Rekonstrukcijos projektu labai patenkintas skverą puošiančios skulptūros „Paukščių lizdas“ autorius, skulptorius Gintaras Mikolaitis, kuris per viešą pristatymą pasakojo dešimt metų laukęs, kol atsiras protingų architektų, rasiančių geresnę vietą šiandien aikštės centre visiems „ant kelio“ stovinčiam jo kūriniui.

E. Balsio skvero rekonstrukcijos projektavimo užduotį parengusio savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė reziumavo, kad projekto autoriai bus įpareigoti įvertinti visuomenės ir kolegų pastabas tam, kad galutinis sprendimas būtų tinkamas visiems būsimiems skvero lankytojams – ir rajono gyventojams, ir projektą inicijavusiems Kompozitorių sąjungos  atstovams. Akivaizdu, kad tam teks pergalvoti ir kraštovaizdžio formavimo, ir apšvietimo sprendinius, sumažinti kietųjų dangų, kokybiškai išbaigti paviljono projektą, paieškoti galimybės įrengti vaikų žaidimų zoną. Tikėtina, kad pakoreguotas projektas bus darkart pristatytas visuomenei.