Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

 „Jaunimo linija” veikia nenutrūkstamai – visą parą teikia emocinę paramą

Karantino sąlygomis emocinės pagalbos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai ir toliau tęsia budėjimus visą parą, todėl kreiptis pagalbos ir toliau galima telefonu, internetiniais pokalbiais ar parašyti elektroninį laišką. Taip pat imtasi visų priemonių, kad budinčių savanorių sveikatai nebūtų žalos.

„Jaunimo linijai“ ir toliau galima prisiskambinti visą parą veikiančiu nemokamu telefonu  8 800 28888, parašyti elektroninį laišką ar bendrauti pokalbiais internetu darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 18 iki 22 val.

„Šiuo metu, kuomet aplink daug nerimo dėl sveikatos, ekonominės padėties ir izoliacijos, gyvybiškai svarbu, kad mūsų linija veiktų ir tiems, kurie patiria psichologinius sunkumus, būtų su kuo pasikalbėti. Todėl ėmėmės visų būtiniausių priemonių, kad budėjimai nenutrūktų ir būtų užtikrintos saugios budėjimo sąlygos savanoriams. Mūsų savanorių bendruomenė šiuo metu ypatingai susitelkusi ir daro viską, kad linijos darbas karantino sąlygomis nenutrūktų. Esu labai jiems dėkinga už tokį atsakingą ir pilietišką požiūrį“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė.

Pasak jos, ypač svarbu pabrėžti, kad šiuo metu į „Jaunimo liniją“ skatinami kreiptis visi, kurie šiuo metu dirba, negali izoliuotis ir dėl to patiria papildomą psichologinį nerimą – medicinos darbuotojai, vaistinių, prekybos centrų darbuotojai, specialiųjų tarnybų, valdžios institucijų tarnautojai.

„Jaunimo linijos“ skambučių centrai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Skuode. Juose visuose savanorių budėjimai yra išskirstyti taip, kad, kai įmanoma, savanoriai budi po vieną, o kai negali, jiems yra nurodyta laikytis atstumo ir nekontaktuoti artimai, pradėdami ir baigdami budėjimus jie privalo dezinfekuoti paviršius bei išvėdinti patalpas.

„Šiuo laikotarpiu labai aiškiai atsiskleidžia pokalbio galia. Kad ir kiek būtų veiklos internete, bet pasikalbėti su gyvu žmogumi dabar kaip niekad visiems norisi. Maža to – tai yra reikalinga. Kaip žmonės mes irgi visokių jausmų šiomis dienomis pergyvenam, bet kaip savanoriai esame pasiruošę kalbėtis – ir kalbamės – su visais. Kai budi prie ragelio ar internetiniame pokalbyje, žinai, kaip elgtis, kaip kalbėti, kontroliuoji situaciją. Aišku, keista budėti tuščioje patalpoje, kur paprastai būna ir administracija, ir kiti savanoriai, ir kokie nors mokymai vyksta“,  – sako „Jaunimo linijos“ savanoris, Savanorių tarybos narys Dovydas Kiauleikis.

„Jaunimo linija“ taip pat parengė rekomendacijas, kaip elgtis karantino ir pandemijos metu, kad išlaikytume savo emocinę ir psichologinę sveikatą kaip įmanoma stabilesnę. Svarbiausia yra atskirti, ką galima kontroliuoti, ir ko ne, ir daryti tik tai, kas priklauso nuo jūsų. Taip pat rekomenduojama užsiimti tuo, kas suteikia saugumo. Būtinai išeiti pasivaikščioti ir būti gamtoje, išlaikant saugų atstumą nuo kitų žmonių. Patariama gyventi dabartimi ir bendrauti bei prašyti pagalbos, jei manote, kad jos reikia – tikrai neprivalote likti vieni su savo mintimis ir jausmais – dalinkitės jais su tais, kurie gali padėti.

„Jaunimo linijos“ telefonas yra 8 800 28 888. Pradėti internetinius pokalbius ir parašyti laiškus galite čia: https://www.jaunimolinija.lt/lt/pagalba/

Kaip pasirūpinti savo psichine sveikata karantino ir pandemijos metu

Mes visi mėgstame apibrėžtumą, norime žinoti, kas ir kada vyksta, ir laiku pastebėti tai, kas gali kelti pavojų. Kuomet situacija neaiški ar joje nesijaučiame saugiai, natūralu, kad jaudinamės ir patiriame stresą. Ši mus apsaugoti skirta reakcija gali kelti ir sumaištį, ypač jei aplink tvyro neapibrėžtumas, o mus pasiekia skirtinga informacija.

Nerimas kyla iš jausmo, kad situaciją turėtume kontroliuoti, bet iš tiesų to padaryti negalime. Šiuo metu daugelis mūsų esame sunerimę dėl COVID-19, dar žinomo kaip Korona virusas. Galime jaustis bejėgiais dėl to, kas gali nutikti šiandien ar ryt, nerimauti dėl ateities. Šis netikrumas taip pat gali būti susijęs ir su kitais mūsų gyvenimo aspektais arba patirtimi praeityje, kuomet nesijautėme saugiai, o artima ateitis atrodė neapibrėžta.

Tokios situacijos gali turėti įtakos ir mūsų psichinei sveikatai. Ne visada žinome ar suprantame, kas vyksta aplinkui, tad kylančios emocijos gali būti aštresnės nei įprasta: pyktis, liūdesys, beviltiškumas. Galite pastebėti, kad į aplinką reaguojate jautriau už kitus, o gal apskirtai norite atsiriboti nuo aplinkos dirgiklių.

Susiduriantys su psichinės sveikatos iššūkiais gali jausti niūresnes emocijas, apatiją ar nenorėti atlikti įprastus kasdienius darbus. Svarbu suprasti, kad šiuo laikotarpiu nesame tokie bejėgiai, kokiais jaučiamės. Visada galime pasirinkti, kaip reaguosime.

Štai kelios rekomendacijos, kaip pasirūpinti emocine sveikata šiuo įtemptu laikotarpiu:

Atskirkite, ką galite kontroliuoti ir ko ne. Pagalvokite apie tuos dalykus, kurie priklauso nuo jūsų ir nukreipkite savo dėmesį į juos. Plaukite rankas. Priminkite apie tai kitiems. Vartokite vitaminus. Ribokite jus pasiekiančią, ypač neigiamą, informaciją.  Rinkitės tik patikimus informacijos kanalus.

Užsiimkite tuo, kas suteikia saugumo jausmą. Nelyginkite savęs su kitais, nes veikla, kuri ramina kitus, nebūtinai gali tikti jums. Jei apribojote bendravimą su kitais, pagalvokite, ar šis sprendimas sąlygotas noro apsaugoti save ar jį sukėlė jūsų emocinė būklė.

Išeikite pasivaikščioti, būkite gamtoje – geru oru tai puikus būdas gauti vitamino D, pakvėpuoti grynu oru. Be to, lengva mankšta ar pasivaikščiojimas padeda ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Tik nepamirškite laikytis saugaus atstumo.

Gyvenkite dabartimi. Nerimas didėja galvojant ne tik apie tai, kas vyksta šiuo metu, bet ir svarstant, kas gali nutikti ateityje. Kai pradedate nerimauti dėl to, kas dar nenutiko, mintimis persikelkite į dabartį. Įvardinkite sau, ką matote, užuodžiate, kokį skonį jaučiate – sąmoningumo praktika ir pratimai gali padėti jaustis saugiau, kuomet atrodo, kad situacijos nekontroliuojate.

Bendraukite ir kreipkitės pagalbos – neužsidarykite savyje ir kalbėkitės apie savo jausmus su tais, kurie jums artimi ir kuriais pasitikite. Jei nerimas stiprus ar emocinė būklė blogėja, kreipkitės pagalbos į psichinės sveikatos specialistus. Tikrai neprivalote likti vieni su savo mintimis ir jausmais – dalinkitės jais su tais, kurie gali padėti.

Šioje situacijoje esate ne vieni, o pagalba yra čia pat. Jei jaučiatės vieniši, nerimaujantys, bejėgiai ar išgyvenate bet kuriuos kitus jausmus, apie kuriuos norite pasikalbėti, susisiekite su Jaunimo Linijos savanoriais telefono numeriu 8 800 28888 arba parašykite mums.

Taip pat primename Korona viruso bendrosios linijos telefono numerį 1808.

Rūpinkimės savimi ir aplinkiniais.