Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Nacionalinės koncertų salės kaimynystei – atnaujintas Tauro kalno parkas

Visuomenės vertinimų laukia Tauro kalno sutvarkymo projektinių pasiūlymų rengėjai. Projektas išpildo būsimos Nacionalinės koncertų salės teritorijos sutvarkymo idėją viešąja erdve apjungti Liuteronų buvusių kapinių sodo ir Tauro kalno žaliąsias erdves.

Projektinių pasiūlymų (rengėjai – SĮ „Vilniaus planas“, projekto vadovas Nerijus Siciūnas, architektė Eglė Biretienė) apimamos teritorijos Naujamiesčio seniūnijoje plotas – 9,04 ha. Teritorija ribojasi Pamėnkalnio, Tauro, V. Kudirkos, M. Valančiaus ir V. Mykolaičio-Putino gatvėmis. Tauro kalno parko sklypo plotas – 5,70 ha. Pagrindinė projekto idėja ir tikslas – kompleksiškai sutvarkyti istoriškai svarbią miestui teritoriją, pritaikant ją pažintiniam ir rekreaciniam naudojimui, ir integruoti į dinamišką miesto gyvenimą – paversti teritoriją patraukliu poilsio ir kultūros objektu, derėsiančiu prie būsimosios Koncertų salės.

Ir kasdienėms funkcijoms, ir Koncertų salės ryšiams

Tauro kalno parko teritorijos pagrindinis prioritetas – žali, neužstatyti šlaitai, nuo kurių atsiveria turtingi Vilniaus miesto siluetai su miestą supančiomis žaliosiomis kalvomis – ypatinga miesto vertybė, nepakartojama gamtos ir architektūros dermė. Projektu atkuriamas dar vienas svarbus, kažkada judria gatve nutrauktas kalno ryšys su senamiesčiu. Projektuojamas pėsčiųjų viadukas per Tauro gatvę sujungs Tauro kalno ir kitapus gatvės esančias žaliąsias erdves į vientisą žalią tinklą. Šios jungties pagalba atsivers naujos apžvalgos ir judėjimo galimybės, iš Tauro kalno parko per P. Cvirkos skverą bus galima sklandžiai pasiekti Vilniaus senamiestį.

Esamą Tauro kalno reljefą siūloma maksimaliai išsaugoti. Kalno takų sistema planuojama patenkinant ir pagrindinius kasdieninius tranzitinius gyventojų poreikius, ir funkcinius Nacionalinės koncertų salės ryšius. Vienas iš prioritetinių projekto tikslų yra užtikrinti visiems tinkamą patekimą į viršutinę tauro kalno parko terasą nuo Pamėnkalnio gatvės, tad projektuojama pėsčiųjų takų sistema yra pritaikyta žmonėms su negalia, tėvams su vaikų vežimėliais bei dviratininkams.

Siekiant išsaugoti Tauro kalno monumentalumą ir vientisumą projekto autoriai vengė parką skirstyti į atskiras funkcines zonas, o rekreacijai reikalingą įrangą įkomponavo jai labiausiai tinkančiose vietose. Pavyzdžiui, žemutinėje kalno terasoje siūloma sutelkti vaikams skirtus žaidimus ir pramogas ten įrengiant muzikinę vaikų žaidimo aikštelę. Kita vaikų žaidimų aikštelė numatyta arčiau gyvenamųjų namų (ties M. Valančiaus g.). Parko teritorijoje taip pat suplanuota lauko treniruoklių aikštelė ir kiti rekreacijai reikalingi įrenginiai.

Tauro kalno parke dominuojantis kompozicinis elementas išlieka dideli pievų arba vejų plotai. Atvirose žaliose erdvėse išsaugoma galimybė įvairioms veikloms tiek vasarą, tiek žiemą – kaip ir anksčiau, kalno šlaitai liks atviri aktyvioms veikloms žiemos metu, bus galima važinėtis rogutėmis, šliuožti slidėmis.

Apželdinimo stilių žadama išlaikyti

Tauro kalno teritorija buvo sutvarkyta 1963 m. atidarant Profesinių sąjungų kultūros rūmus. Tuo pat metu ir vėlesniais etapais teritorija buvo saikingai apželdinta laisvo planavimo vienarūšėmis medžių grupėmis. Palei rytinį kalno šlaitą išsidėstė liepų, beržų, kaštonų, klevų, uosių giraitės, susodintos miškininkų želdinimo principu labai tankiais masyvais. Manytina, kad ateityje tankius bei taisyklingai tiesiai išaugusius medžių masyvus buvo numatoma retinti, bet tai nebuvo įgyvendinta. Gerai yra tai, kad želdynas nevienalaikis savo amžiumi – šalia brandžių, masyvių medžių auga vidutinio amžiaus perspektyvūs medžiai. Išskirtina jaunų, 20–30 m., raudonųjų ąžuolų giraitė.

Susiformavusį Tauro kalno želdinių komponavimo ir asortimento bendrą charakterį projektai autoriai tikisi išsaugoti. Atliktos dendrologinės inventorizacijos duomenimis parke auga 1205 vienetai medžių ir stambesnių krūmų. Gausiausiai sutinkamos vietinių medžių rūšys: paprastieji klevai (42 proc.) ir mažalapės liepos (18 proc.). Iš introdukuotų (žmonių perkeltų) medžių sutinkama platanalapis klevas, raudonasis ąžuolas, baltažiedis vikmedis. Želdyne sąlyginai mažas krūmų skaičius ir jų asortimentas – putinalapis pūslenis, raudonoji sedula, darželinis jazminas, vengrinės ir paprastosios alyvos, sparnuotasis ožekšnis, paprastasis ligustras ir niponinė lanksva.

Didžioji dalis medžių turi vienokių ar kitokių pažeidimų. Daugiausia medžių su pažeista laja (86 proc.) ir pažeistu kamienu (30 proc.). Daugelį medžių numatoma genėti ar kitaip gerinti jo būklę. Tvarkant teritoriją teks pašalinti apie 126 medžius, kurių didžioji dalis – atžalomis išplitusios balzaminės ir baltosios tuopos (58 vnt.) ir uosialapiai klevai (20 vnt.). Keletą fiziologinę brandą pasiekusių juodųjų tuopų (6 vnt.) siūloma šalinti dėl jų avarinės būklės. Dėl pertvarkomų takų, atveriamų vaizdų ar augalo būklės numatoma šalinti 16 paprastųjų ir 8 totorinius klevus, 6 gluosnius, 6 miškines kriaušes, 4 kaštonus ir 4 liepas, 3 beržus ir 1 uosį. Projekto autoriai atkreipia dėmesį, kad laukia visuomenės pastabų dėl želdynų tvarkymo prioritetų.

Planuojami ir nauji želdiniai, kuriuos sodinant tikslingai, siekiama akcentuoti vertingus vaizdus, papildyti želdinių grupes, formuoti erdves. Numatyta pasodinti beveik 100 naujų medžių. Tai bus mažalapės liepos, paprastieji klevai, kaštonai, paprastieji ąžuolai, paprastieji bukai, uosiai, gluosniai, obelys, slyvos, ievos, šermukšniai, trakiniai ir totoriniai klevai, gudobelės. Iš spygliuočių numatoma sodinti paprastųjų ir serbinių eglių, juodųjų pušų, europinių maumedžių. Bus praturtintas ir krūmų asortimentas.

Planuojamas ir ES finansavimas

Projektą „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje“ numatyta iš dalies finansuoti ES lėšomis. Projektas susideda iš dviejų techninių dalių: Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo projekto ir Vilniaus evangelikų senųjų kapinių komplekso teritorijos tarp K. Kalinausko ir V. Mykolaičio-Putino gatvių, tvarkymo ir tvarkybos darbų projekto (Liuteronų sodai). Liuteronų sodų techninis projektas parengtas ir perduotas atlikti ekspertizei.

2020 m. kovo 13 d. VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai buvo pateikta projekto „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje“ ES paraiška. Finansavimo sutartis dar nepasirašyta.

Planuojami finansavimo šaltiniai: ES lėšos – 5 100 742,22 Eur, valstybės biudžeto lėšos – 450 065,49 Eur, Vilniaus miesto savivaldybės lėšos – 2 695 125,53 Eur. Iš viso – 8 245 933,24 Eur.
Planuojama projekto „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje“ rangos darbų pradžia 2020 IV – 2021 m. I ketv., projekto pabaiga 2023 m. II ketv.

Daugiau informacijos rasite čia

VIEŠO SUSIRINKIMO LAIKAS IR VIETA

2020-04-07 17.30 val. Dėl karantino projektas bus pristatomas vaizdo transliacija/konferencija, kurios nuoroda bus paskelbta ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki viešo susirinkimo dienos.