Vilniuje pradėjo veikti dvi karščiavimo klinikos

Vilniuje pradėjo veikti dvi karščiavimo klinikos. Praėjusį trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo savivaldybes steigti tokias specialiai įkurtas laikinąsias įstaigas, kuriose bus priimami karščiuojantys ir galimai koronavirusu užsikrėtę asmenys. Jau nuo kovo 31 d. tokios klinikos sostinėje pradės veikti šalia Lazdynų ir Naujosios Vilnios poliklinikų. Planuojama, kad klinikos veiks darbo dienomis nuo 8 iki 20 val., tačiau įvertinus srautus ir galimą jų augimą, jos galėtų veikti ir savaitgaliais.

Pagal SAM nurodymus, į šias klinikas galės atvykti 18-60 metų amžiaus vilniečiai, kurie gaus elektroninį siuntimą iš savo šeimos gydytojų ir jaus viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus (šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą), turės temperatūros (37,8⁰ C ir daugiau). Atvykus į karščiavimo kliniką, pirmiausiai bus pamatuota temperatūra, atliekamas bendras kraujo, C reaktyvinio baltymo bei krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimai. Taip pat bus paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos. Esant reikalui, pacientams bus pradedami gydyti.

Nuotr. Sauliaus Žiūros.

„Vos per tris darbo dienas susikūrėme darbo dviejose karščiavimo klinikose algoritmą, apsirūpinome būtinomis priemonėmis, subūrėme personalą ir nuo antradienio jau galėsim priimti pirmuosius pacientus. Svarbu pabrėžti, kad pacientai šiose klinikose nebus gydomi juos stacionarizuojant, nes tai ambulatorines paslaugas teikiančios klinikos. Taip pat pasirūpinsime, kad tiems žmonėms, kurie neturi savo transporto priemonės, būtų užtikrinta savivaldybės transportavimo paslauga, nes sukarščiavus vykti su taksi automobiliu ar viešuoju transportu draudžiama“, – kalbėjo Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Karščiavimo klinikose bus tiriami tik tie, kurie iš tiesų karščiuoja ir iki atvykimo į kliniką nevartojo karščiavimą mažinančių vaistų. Tai itin svarbu, norint neapkrauti ir pačių gydytojų, ir išvengti galimo piktnaudžiavimo. Jeigu atvykus bus nustatoma, kad žmogus nekarščiuoja, jis bus maloniai paprašytas vykti namo. Tikimasi, kad karantino metu gyventojai bus sąmoningi ir į kliniką atvažiuos tik esant būtinybei.

Karščiavimo klinikose dirbs specialistų komandos, kurių sudėtis nustatyta SAM apraše. Į jas bus įtraukiami visi medikai, kurių krūviai šiuo metu dėl karantino atidėtų paslaugų yra sumažėję. T. y., karščiavimo klinikose dirbs ir kineziterapeutai, odontologo padėjėjai, kiti personalo darbuotojai, kurie taps klinikos koordinatoriais ar padėjėjais. Darbas karščiavimo klinikose vyks pamainomis – viena 3 žmonių komanda, planuojama, galės dirbti ne ilgiau nei 4 val.

Pagal SAM nurodytą tvarką, Vilniuje pradėjus veikti šioms karščiavimo klinikoms, visi karščiuojantys asmenys, kurie gali būti užsikrėtę koronavirusu, turės kreiptis tiesiai į savo šeimos gydytoją, o ne skambinti specialia linija 1808. Būtent šeimos gydytojas išrašys siuntimą, su kuriuo bus galima atvykti pasitikrinti.


Kaip vyks patikrinimas?

Testai dėl koronaviruso karščiavimo klinikoje bus atliekami panašiai, kaip mobiliuose patikros punktuose. Nuotoliniu būdu gavus savo šeimos gydytojo siuntimą į kliniką, su pacientu telefonu susisieks karščiavimo klinikos koordinatorius, kuris nurodys, kur ir kada sunegalavęs žmogus gali atvykti.

Vos privažiavus prie karščiavimo klinikos, nebus leidžiama išlipti iš savo automobilio, draudžiama atidaryti langus be leidimo. Rekomenduojama dėvėti medicinine kaukę. Kartu su savimi privaloma turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu savo mobiliojo telefono numeriu. Lapą su numeriu reiks padėti koordinatoriaus nurodytoje matomoje vietoje automobilio salono viduje. Susiskambinus bus sutikrinami atvykusiojo duomenys.

Tik gavus koordinatoriaus leidimą, karščiuojantis pacientas, paliks automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, ir bus įleistas į karščiavimo kliniką. Po tyrimų, priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis galės būti išleistas izoliuotis į turimas izoliacijos patalpas,  arba bus nukreiptas į gydymo įstaigas, kuriose gydomi sergantys koronavirusine infekcija.


 Steigia ir kitos šalys

Karščiavimo klinikas kovodamos su virusu steigia ir kitos šalys – taip pacientų srautai išskaidomi ir į ligonines patenka tik tie pacientai, kuriems tai iš tiesų būtina. Šią savaitę karščiavimo klinikos turi atverti duris Australijoje – iš vis planuojama atidaryti apie 100 tokių klinikų. Anksčiau plačiai nuskambėjo Pietų Korėjos pavyzdys – privažiuojamieji testavimo centrai, prie kurių eilėse laukiama savo automobiliuose. Taip išvengiama gyvos žmonių eilės, kurioje būtų galima užsikrėsti.

Azijos šalyse karščiavimo klinikos buvo plačiai paplitusios dar po 2002-ųjų SARS viruso epidemijos. Manoma, kad tai buvo iš efektyviausių SARS protrūkio suvaldymo priemonių.

Kovojant su COVID-19, karščiavimo klinikos tapo pagrindine įtariamai užsikrėtusiųjų pacientų testavimo vieta – čia matuojama temperatūra, išsiaiškinama paciento sveikatos būklė, atliekamas plaučių rentgeno tyrimas. Tik patikrinus šiuos simptomus daromas koronaviruso testas.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt