Virtualus Chorų choras pasiilgo vakardienos

Patarimai žvelgti į ateitį arba gyventi šia diena laikinai nebeaktualūs, nes rytojus neaiškus, o šiandiena nesmagi. Reikėtų susigrąžinti tai, kaip gyventa vakar. Susigrąžinti ir išlaikyti.

Tokios idėjos vienijamas Chorų choras, virtualioje erdvėje subūręs daugiau kaip 150 choristų iš šešiolikos Lietuvos chorų, įrašė Gintauto Venislovo kompoziciją „Vakar ir visados“ Marcelijaus Martinaičio žodžiais. Specialiai šiam projektui G. Venislovas sukūrė naują aranžuotę.

Pasak projekto iniciatoriaus Lino Balandžio, kūrinys transliuoja stiprią energetiką ir kalba apie bene svarbiausią dabarties aktualiją – grįžimą į įprastas vietas ir būsenas.

„Norisi vėl atsidurti ten, kur buvome vakar. Nes vakar gyventi buvo gera, o šiandiena kur kas komplikuotesnė“, – kalbėjo keturiuose Lietuvos choruose dirbantis dirigentas.

Chorų choro įrašą parengė vaizdo režisierė Karolina Sinkevičiūtė ir garso režisierius Paulius Ramonas.

Mintis suburti Lietuvoje virtualų chorą dar 2016 metais kilo muzikologei Ingridai Alonderei. Tada šimtas dainininkų atliko Juozo Gudavičiaus dainą „Kur giria žaliuoja“. Po poros metų, minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, organizuoti net du projektai: įrašyta „Tautiška giesmė“ ir specialiai virtualiam chorui sukurtas Vaclovo Augustino opusas „Sanctus“.