Per pirmąjį ketvirtį uždirbtą pelną Vilniaus šilumos tinklai atsideda sudėtingam laikotarpiui

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės valdoma AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) uždirbo 11,7 mln. eurų grynojo pelno, bendrovės EBITDA siekė 16,3 mln. eurų. Šiuos rezultatus lėmė sėkminga nereguliuojama veikla („žaliosios“ elektros energijos pardavimas), toliau optimizuojamos veiklos sąnaudos ir nekilnojamojo turto pardavimas. VŠT pajamos per pirmąjį ketvirtį mažėjo 20,4 proc. ir siekė  48,5 mln. eurų. Prognozuojama, kad likusi metų dalis bendrovei bus įtempta tiek dėl neapibrėžtos ekonominės situacijos, tiek dėl būsimų pokyčių reguliuojamoje rinkoje.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovės grynasis pelnas augo 27 proc. ir siekė 11,7 mln. Eur, EBITDA augo 24 proc. ir sudarė 16,3 mln. Eur. Šilumos tiekimo veiklai būdingas sezoniškumas, kuris lemia, kad per pirmuosius metų mėnesius (šildymo sezono metu) uždirbtos lėšos naudojamos veiklos tęstinumui užtikrinti šiltuoju metų laikotarpiu. Antrojo ir trečiojo ketvirčių metu natūraliai sumažėjant bendrovės pajamoms, pirmąjį ketvirtį sukauptas pelnas panaudojamas susidarančio neigiamo rezultato amortizavimui.

„Pergyvenusi bene šilčiausią žiemą istorijoje, bendrovė susidūrė su papildomais neapibrėžtumo iššūkiais, nulemtais globalios COVID-19 pandemijos grėsmės, kuri turėjo neigiamą įtaką bendrovės natūraliam įplaukų surinkimui už suteiktas paslaugas. Šiemet mūsų taip pat laukia naujų bazinių kainų tvirtinimo procesas, turėsiantis tiesioginės įtakos VŠT reguliuojamai veiklai. Belieka susilaikyti nuo prognozių ir pasidžiaugti, kad VŠT akcininkai nusprendė palikti praėjusių metų pelną įmonei, kuris leis užtikrinti šių metų būtinųjų investicijų vykdymą. 2020 m. investicijoms numatoma skirti 11,4 mln. eurų“, – komentavo VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius VŠT veiklos sąnaudos siekė 5,8 mln. eurų ir buvo 8,9 proc. mažesnės nei pernai per tą patį laikotarpį. Sąnaudos gamybai šiemet mažėjo trečdaliu ir sudarė 26,4 mln. eurų – šiuos pokyčius lėmė ženkliai kritusios dujų bei biokuro kainos. „Kol kas žaliavų rinkoje vyrauja netikrumas ir galima tik spėlioti, kaip keisis kuro kainos. Šiemet bus peržiūrima ir iš naujo nustatoma bazinė šilumos kaina. Tai dar vienas neapibrėžtumo faktorius, lemsiantis mūsų veiklos rezultatą“, – sakė G. Bakanas.

Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje Vilniaus miesto gyventojams tiekiamos šilumos kaina buvo viena mažiausių Lietuvoje ir sudarė 4,00 ct/kWh (be PVM). Taip pat pažymėtina, kad lyginant pirmojo ketvirčio svertinę šilumos kainą su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, šilumos kaina mažėjo 17 proc. Bendrovės taikoma pastovioji šilumos kainos dalis yra mažiausia tarp stambiausių centralizuotos šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje.

Iš viso šiemet per pirmąjį ketvirtį VŠT į sostinės šilumos tinklą patiekė 1 067 tūkst. MWh šilumos energijos (10,7 proc.  mažiau nei 2019 metais per tą patį laikotarpį). Bendrovė per tą patį laikotarpį pagamino 50,9 GWh elektros energijos (3 proc.  mažiau nei pernai). Tuo tarpu karšto vandens tiekimas šiemet išaugo – per ketvirtį karšto vandens patiekta 1,429 mln. kubinių metrų arba 2,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Augimą lėmė išaugusi paklausa buitinių vartotojų kategorijoje.