2030 m. Vilniuje daugiau nei pusė viešojo transporto bus elektriniai

Rekordiškai atnaujinto sostinės viešojo transporto parko laukia dar didesni pokyčiai – planuojama, kad iki 2030 m. ne mažiau nei 55 proc. visų transporto priemonių sudarys elektra, o dar 45 proc. alternatyviu kuru varomos. Planuojama bene dvigubai plėsti A juostų tinklą, keleiviams pasiūlyti lanksčių atsiskaitymo būdų, kad kelionės viešuoju transportu būtų greitesnės ir patogesnės. Taip pat miestas efektyviai išnaudos turimą troleibusų kontaktinį tinklą ir kitą viešojo transporto sistemos infrastruktūrą.

„Pamename laikus, kai kelionės viešuoju transportu kokybė buvo matuojama, ar autobusas atvažiavo, ar pakeliui nesugedo. Per keletą metų Vilniuje rekordiškai atnaujinome viešojo transporto parką, bet ir vilniečių lūkesčiai susisiekimui mieste tampa dar reiklesni: patogus, modernus, greitas – gerai, bet draugiškesnis aplinkai, elektra varomas, pritaikytas neįgaliesiems, šiuolaikiškas – dar geriau. Viešojo transporto strategija dešimtmečiui siekiame greičio, patogumo, ekologijos – atnaujintame parke daugiau nei pusė transporto priemonėmių bus varomos elektra, visi eisme dalyvaujantys autobusai bus nauji ir jų amžiaus vidurkis bus penkeri metai“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Skaičiuojama, kad miestiečiams viešojo transporto atnaujinimas per metus kainuos kiek daugiau nei pusė miliono eurų. Per artimiausią dešimtmetį autobusų ir troleibusų pirkimui  iš viso būtų skiriama 245,26 mln. eurų, įskaitant ir privačias investicijas. Planuojama pirkti elektrinius, dujinius autobusus ir troleibusus, kurių dalį sudarytų autonominiai. Naujai infrastruktūrai ar jos atnaujinimui – A juostų tiesimui, stotelių ir vaizdo švieslenčių jose įrengimui, kontaktinio tinklo atnaujinimui, elektros pakrovimo stotelių ir dujų užpildymo kolonėlėms – bei naujai elektroninio bilieto sistemai reikėtų skirti 52,37 mln. eurų.

Atnaujinimo pagrindas – paslaugų kokybė, ekologija ir finansinis tvarumas

Viešojo transporto atnaujinimo planas paruoštas remiantis šį rudenį atlikta galimybių studija. Jos tikslas buvo pateikti konkrečius sprendimus, kada ir kokias transporto priemones miestas turi įsigyti ir kaip atnaujinti infrastruktūrą. Atsižvelgta į ES ir nacionalinius taršos mažinimo reikalavimus, Vilniaus miesto darnaus judumo planą. Taip pat įtraukta esamos infrastruktūros Vilniuje analizė, įvertintos gerosios kitų šalių praktikos, rinkoje siūlomi technologiniai sprendimai.

Studijos rezultatas pasirenkant transporto priemonių kombinaciją, kai parkas atnaujinamas elektriniais, dujiniais autobusais ir laidiniais bei autonominiais troleibusais, rėmėsi šiais pagrindiniais kriterijais – paslaugos kokybės gerinimo, miesto darnos ir ekologijos, finansinio tvarumo.

Pirma, Vilnius siekia vieningai gerinti visą kelionės viešuoju transportu patirtį ir paslaugų kokybę – viešojo transporto pasiekiamumą, patogų ir saugų laukimą stotelėje, keleivių informavimą, komfortišką ir greitą kelionę autobusu ar troleibusu, bilietų įsigijimą ir kitas paslaugas.

Antra, miestas siekia mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, todėl atnaujindamas parką pirks tik aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus atitinkančias transporto priemones.  Viešasis transportas bus patogiai integruotas su kitais darnaus judumo būdais mieste, taip kuriant švaresnę, patogesnę ir jaukesnę žmogui aplinką.

Siekiant finansiškai optimalaus varianto, sudarytas planas ne tik dėl naujos infrastruktūros įsigijimo, tačiau ir efektyvaus jau esamos išnaudojimo. Vilniuje planuojama atnaujinti kontaktinį troleibusų tinklą, tam bus numatyti konkretūs etapai ir terminai.

„Kelionių viešuoju transportu kokybė Vilniuje ir toliau gerės, siekiame, kad visos iki vienos transporto priemonės būtų pritaikytos specialių judumo poreikių turintiems. Esame išsikėlę tikslą, jog per artimiausią dešimtmetį modalinis kelionių pasiskirstymas mieste būtų toks – po trečdalį sudarytų judėjimas viešuoju transportu, automobiliu, pėsčiomis, dar apie 8 proc. dviračiais, o likę – kitaip. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje 36 kilometrai A juostų, o iki 2030 m. jų jau bus apie 60 kilometrų. Priimdami sprendimus, jog judėjimas po miestą būtų kuo patogesnis viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis ir kitaip, Vilnius juda link šios proporcijos“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Viešojo transporto parko atnaujinimo planas pradėtas pristatyti Vilniaus miesto savivaldybės komitetuose, o gruodžio 9 d. bus pateiktas svarstymui Taryboje. Numatytą viešojo transporto atnaujinimo scenarijų patvirtinus Tarybos nariams, etapais iki 2030 m. bus organizuojami konkretūs konkursai vežėjo parinkimui, transporto priemonių ir kitiems pirkimams.