Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Nereguliuojama veikla ir optimizuotos veiklos sąnaudos Vilniaus šilumos tinklams leidžia išlikti pelno zonoje

 

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) uždirbo 7,9 mln. eurų grynojo pelno, bendrovės EBITDA siekė 16,0 mln. eurų. Tai rekordinis pelnas lyginant su ankstesniųjų metų devynių mėnesių rezultatais. Tokius rezultatus lėmė itin sėkminga nereguliuojama veikla („žaliosios“ elektros energijos pardavimas), optimizuojamos veiklos sąnaudos, sutvarkyti viešieji pirkimai ir nekilnojamojo turto pardavimas. Tuo tarpu VŠT pardavimo pajamos per pirmuosius devynis šių metų mėnesius mažėjo 19,2 proc. ir siekė  73,7 mln. eurų. Bendrovės vertinimu, likusi metų dalis bus įtempta tiek dėl neapibrėžtos ekonominės situacijos, tiek dėl būsimų pokyčių reguliuojamoje rinkoje.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius bendrovės grynasis pelnas, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 3,5 karto ir siekė 7,9 mln. eurų, EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) augo 77,5 proc. ir sudarė 16,0 mln. Eur.

Skaičiuojant vien trečiojo ketvirčio rezultatus, VŠT grynasis nuostolis siekė 2,2 mln. eurų, EBITDA rodiklis buvo neigiamas ir sudarė 0,8 mln. eurų. Toks pelningumo disbalansas yra įprastas šilumos tiekimo veiklai, kuri didžiausias pajamas generuoja šaltuoju metų laikotarpiu. Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį natūraliai mažėja pajamos, o žiemos mėnesiais uždirbtos lėšos naudojamos veiklos tęstinumui užtikrinti šiltuoju metų laikotarpiu.

Evaldo Lasio nuotrauka

„Nors įmonė išgyvena mūsų veiklai įprastą ciklą, kuriame šiltaisiais metų mėnesiais neišvengiamai „valgomas“ žiemą uždirbtas pelnas, apkarpytos sąnaudos, labai sėkminga nereguliuojamoji veikla ir paskiri nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai leido išlikti rekordinio VŠT pelno zonoje. Per pastaruosius metus daug dirbome ne tik ieškodami būdų optimizuoti visas veiklos sąnaudas, mažindami darbuotojų skaičių, bet ir iš esmės susitvarkėm įmonės viešuosius pirkimus. Tinkamai pasirenkami pirkimų būdai leidžia sutaupyti itin dideles sumas: ženkliai pigiau nei seniau perkamos projektavimo bei įvadų įrengimo paslaugos“, – sako AB Vilniaus šilumos tinklai generalinis direktorius Gerimantas Bakanas. Jo teigimu, šiemet būta ir daugiau sėkmingų veiklos efektyvinimo pavyzdžių, vien projektavimo paslaugų ir rangos darbų atskyrimas leido sutaupyti 1 mln. eurų, o servisinių sutarčių atsisakymas – apie 1,1 mln. eurų.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius bendrovės pardavimo pajamos buvo 19,2 proc. mažesnės, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ir sudarė 73,7 mln. eurų. Pajamų kritimą lėmė sumažėjusios pajamos iš šilumos tiekimo – fiksuotas 25,2 proc. traukimasis, gauta 50 mln. eurų pajamų.  Šilumos realizacija buvo 80,5 tūkst. MWh arba 5,1 proc. mažesnė, palyginus su praėjusių metų atitinkamų laikotarpiu. Tokius rezultatus lėmė rekordiškai šilta oro temperatūra šildymo sezono metu.

Šių metų rugsėjo mėn. pabaigoje Vilniaus miesto gyventojams tiekiamos šilumos kaina buvo viena mažiausių Lietuvoje ir sudarė 2,75 ct/kWh (be PVM). Taip pat pažymėtina, kad lyginant pirmųjų devynių mėnesių svertinę šilumos kainą (3,90 ct/kW) su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu (4,88 ct/KWh), šilumos kaina mažėjo 20,0 proc. Bendrovės taikoma pastovioji šilumos kainos dalis yra mažiausia tarp stambiausių centralizuotos šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje.

Iš viso per pirmuosius devynis šių metų mėnesius įmonė į sostinės šilumos tinklą patiekė 1 757 tūkst. MWh šilumos energijos (5,2 proc. mažiau nei 2019 metais per tą patį laikotarpį). Bendrovė per tą patį laikotarpį pagamino 112,2 GWh elektros energijos (0,6 proc. daugiau nei pernai). Pandemija išmokė vilniečius daugiau dėmesio skirti higienai, nes šiemet buvo fiksuotas karšto vandens tiekimo augimas – per pirmuosius devynis metų mėnesius karšto vandens patiekta 3 990 tūkst. kubinių metrų arba 3,0 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Augimą lėmė išaugusi paklausa buitinių klientų kategorijoje.