Žvilgsnis į Vilniaus miesto nuotekų tinklus: nuo buitinės technikos iki kolekcinių monetų

 

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ dar 2018 metais investavo 149 tūkst. eurų į mobilią TV diagnostikos įrangą, kuri naudojama vamzdynų stebėsenai. Roboto pagalba nufilmuota beveik 60 000 metrų nuotekų vamzdynų. Juose – įspūdingi radiniai: nuo stambios buitinės technikos, padangų, dviračių iki smulkių dalykų: kolekcinių monetų, antikvarinių laikrodžių ir pan.

TV diagnostikos įranga galima greičiau nustatyti ir suremontuoti vamzdynų įtrūkimus, taip pat pamatyti probleminius taškus ar vamzdynų kamščius, kuriuos sutvarkius mažėja avarijų, paslaugų sutrikimų mieste tikimybė.

„Didžiausias įrangos pranašumas, kad jos pagalba galima inspektuoti vamzdynus be kasimo darbų net 340 metrų atstumu. Tai padeda taupyti laiką ir finansinius resursus, operatyviau šalinti ir užkirsti kelią avarijoms.  Šios įrangos pagalba taip pat galime šviesti visuomenę, parodyti požeminį Vilnių ir papasakoti apie miesto nuotekų tinklą, kuris skaičiuoja šimtmečius“, – sako „Vilniaus vandenų“ Gamybos direktorius Tadas Kazlauskas. Pasak jo, visuomenei trūksta ir elementarių žinių, ką galima išleisti į kanalizaciją, o ką ten mesti griežtai draudžiama,  todėl pamatyti vaizdą iš „arti“ –  tai ir šviečiamoji prevencinė priemonė.

Nuotekų tinkluose jį prižiūrintys randa beveik visas atliekas, kurias žmonės turėtų mesti į atliekoms skirtus konteinerius. Tai buitinė technika, dviračiai, vaikų žaislai ar maišai su surinktais rudeniniais lapais, kuriais kažkas tiesiog atsikratė supildamas juos į kanalizacijos šulinį.

Senoji Vilniaus kanalizacija, o tiksliau – kanalizacijos ruožai, Vilniaus mieste buvo pradėti statyti palyginus vėlai, XVII amžiuje – maždaug pora šimtų metų vėliau, nei kituose didžiuosiuose vakarų Europos miestuose. Tuometinė kanalizacija nuo dabartinės skyrėsi: senieji kanalai buvo atviri, nešvarūs ir užteršti, sklindanti smarvė ir platinamos ligos prastino miesto įvaizdį. Miestui plečiantis ir turtėjant, tokios sąlygos nebetenkino gyventojų, todėl viską reikėjo keisti iš pagrindų. Vis dar naudojamas, seniausias bendrovės prižiūrimas plytų mūro kolektorius Sierakausko gatvėje siekia net 1905 metus.

Šiais laikais nuotekų vamzdynas yra apraizgęs ištisus Vilniaus miesto bei priemiesčių požemius. Visą šį tinklą eksploatuoja ir prižiūri bendrovės „Vilniaus vandenys“ Nuotekų tinklų skyriaus specialistai. Požeminio voratinklio bendras ilgis yra apie 1 400 km. Palyginimui – toks atstumas jungia Vilnių ir Amsterdamą.

Šiuo metu bendrovė „Vilniaus vandenys“ prižiūri apie 35 tūkst. nuotekų šulinių. Per parą vamzdynais vidutiniškai  prateka apie 100 000 m³ nuotekų. Nuotekų kelias nuo vartotojo iki valyklos užtrunka maždaug penkias valandas, į nuotekų valyklą patekusios nuotekos yra išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu.