Apsodinkime Vilnių: kurti žaliąsias erdves gali kiekvienas

Nuo bijūnų krūmo po langu iki ąžuolų alėjos skvere – Vilnius kviečia gyventojus drąsiai kurti žaliąsias miesto erdves, rinktis ir naujų želdynų vietą, ir mastą, ir pobūdį. Paprastos, trumpos taisyklės leis užtikrinti, kad sodinimas būtų sklandus, o ateityje želdynų nereikėtų naikinti.

Pasak Vilniaus miesto mero, kiekvienas norintis gali šį pavasarį reikšmingai prisidėti prie žaliojo Vilniaus kūrimo.

„Kviečiu miestiečius – ir jaunas šeimas, ir senjorus, ir įmonių vadovus – įsitraukti į žaliojo miesto kūrimą. Kiekvienas tai jau darantis paliudys – taip gimsta tikrieji miesto šeimininkai, žaliojo Vilniaus ambasadoriai“, – sako Remigijus Šimašius.

Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė primena, kad miestiečiams tikrai nereikia derinti su savivaldybės specialistais kiekvieno kieme suplanuoto sodinuko. Tereikia nepamiršti elementarių želdynų kūrimo principų, kurie reikalingi pirmiausia tam, kad po kelerių metų sodinukų nereikėtų naikinti, nes jie arba ima trukdyti kaimynams, arba komunalinių paslaugų teikėjams.

Miestas pasirengęs prisidėti patarimais ir dėl sodinimo vietų, ir dėl želdinių pasirinkimo.

Dažniausiai užduodamus klausimus šia tema rasite www.vilnius.lt/zeldynai. Bet jei savojo klausimo nerandate, kviečiame rašyti [email protected].

Visos želdynų temos sudėtos ir žemėlapyje, kurį rasite svetainėje vilnius.lt, žemėlapių paskyroje, pavadintoje „Žaliasis Vilnius“, kur netrukus atsiras dar daugiau informacijos. Šis žemėlapis skirtas gyventojams, projektuotojams, vystytojams ir tiesiog visiems, norintiems geriau pažinti Vilniaus želdynus ir želdinius.

Kaip ir anksčiau, gyventojai siūlomas vietas medžių sodinimui gali žymėti maps.vilnius.lt./Apsodinkime Vilnių.

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Kokiu atstumu nuo daugiabučio gyvenamojo pastato sienos su langais galima sodinti?

Sodinti galima laisvame plote tarp namo sienos ir tako. Jei tako nėra, sodinti galima 3 metrų pločio juostoje šalia namo sienos. Prie namo fasado paprastai būna įrengta plytelių juosta (nuogrinda). Ją reikia palikti. Jeigu nuogrindos nėra, reikia tarp augalų ir fasado palikti laisvą plotą, kuris tarnaus kaip nuogrinda ir kaip praėjimas (plotis nuo 50 cm iki 1 metro). Šią zoną galima mulčiuoti skalda, mulčium ar išdėlioti plyteles.

Ar galima sodinti krūmus ir medelius zonoje prie fasado?

Prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais krūmai, aukštesni kaip 2 m, sodinami 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu. Medžiams taikomas 10 metrų atstumas nuo gyvenamųjų pastatų su langais, tačiau bendru kaimynų sutarimu galimos išimtys (pavyzdžiui, iki 5 m aukščio auganti rojaus obelaitė prie namo kampo), tačiau būtina palikti ne mažesnį kaip 3 metrų atstumą iki pastato. Sodinant medžius reikia išlaikyti 4 m atstumą nuo apšvietimo stulpų.

Kokių augalų negalima sodinti prie namo fasado?

Prašome nesodinti labai nuodingų (pvz., žalčialunkis, kukmedis, vedantis raudonas uogas), dygių, deginančių ar stipriai alergizuojančių augalų. Taip pat nesodinkime invaziniais pripažintų augalų.

Kokie yra invaziniai augalai?

Netinkamų sodinti Vilniaus mieste invazinių augalų sąrašas (pagal 2021-02-03 Aplinkos ministerijos informaciją, rekomenduojama pasitikrinti paskutinę redakciją) – raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa), vėlyvoji ieva (Prunus serotina), muilinė guboja (Gypsophila paniculata ), uosialapis klevas (Acer negundo), varpinė medlieva (Amelanchier spicata), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), didžioji rykštenė (Solidago gigantea), kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus), Šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius), bitinė sprigė (Impatiens grandulifera), Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata).

Kokio dydžio medžius reikia sodinti?

Priklauso nuo sodinimo pobūdžio – jeigu sodinamas akcentinis medelis ar jų grupė/eilė, ypač gatvėse – reikėtų rinktis medelį, kurio skersmuo 1 metro aukštyje yra bent 6-8 cm, medžiai turi būti su šaknų gumulu. Tačiau natūralistinio želdinimo medžių ir krūmų plotui įveisti galima naudoti ir daug mažesnius sodinukus, tik tokiu atveju apsodintame plote nereikėtų planuoti šienauti vejos, ją reikėtų keisti mulčiu ir plotą aptverti, kol želdiniai suvešės.

Ar galima sodinti daugiabučio kieme?

Bendru kaimynų ar bendrijos rašytiniu sutarimu galima sodinti medžius, krūmus ir daugiamečius žolinius augalus bendroje kiemo erdvėje. Rekomenduojame bendrai pasirengti kiemo apželdinimo schemą. Būtina įvertinti požeminių komunikacijų kieme išsidėstymą, pramintus takus, kuriais vaikšto kaimynai, atsižvelgti į bendrus visų poreikius. Taip pat prašome apgalvoti, kas ir kaip toliau rūpinsis naujai pasodintais augalais.

Ar galima sodinti miesto gatvėje ar parke?

Sodinti galima, bet sodinimo plotai ir sodinami augalai turi būti suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe. Rašykite mums [email protected], pristatykite idėjas ir kartu rasime tinkamiausią sprendimą.