Žaliąsias alėjas Vilnius gina ir sankcijomis rangovams 

Nekasti greta tranšėjų, nenaudoti mechanizuotos technikos, nestatyti sunkios įrangos, nepakeisti natūralaus grunto lygio, – tikslius atstumus, darbo priemones ir kitus medžius apsaugančius sprendimus įvardijantys Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimai kartais pritrūksta rangovų dėmesio. Savivaldybės patvirtinta žalos atlyginimo už pažeistus ir žuvusius želdinius apskaičiavimo metodika (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/39a042a03f8011eb8d9fe110e148c770), tikimasi, motyvuos mieste dirbančias įmones atsakingiau dirbti želdynų kaimynystėje.

Medžiams, o tuo pačiu ir miestui, neatidūs, neapskaičiuoti sprendimai gali reikšti sunkiai pataisomą, ne per metus ar dvejus kompensuojamą žalą – želdiniams žuvus prarandamas pavėsis, padidėja oro tarša ir triukšmas. Pasitaiko, kai įmonės, vykdančios kasimo darbus arti medžių, pažeidžia ne tik šaknis, bet ir žievę ar lają.

Iki šiol savivaldybė neturėjo svertų bausti už medžiams padarytą žalą. Savivaldybės informacija apie pjaunant žolę pažeistą medžių žievę ar be leidimo išpjautus medžius pagal reglamentą keliauja į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, kuris baudžia už gamtai padarytą žalą, bet ir tai nėra dažnas atvejis. Naujoji metodika leis išieškoti turtinę žalą, kurią patiria miestas pažeidus medį – sodinimo, priežiūros sąnaudas, turėtas per tuos metus, kai medis augo.

„Patirtis rodo, kad administracinės baudos vis dar stipriau nei moraliniai svertai motyvuoja priimti medžius tausojančius sprendimus, pasirūpinti jų apsauga ir organizuoti kasimo darbus prie šaknynų ne ekskavatoriais, o kastuvais, tad tikimės, kad naujosios metodikos taikymas padės miestui išvengti nemalonių incidentų, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas. – Kita vertus, adekvačios baudos leidžia kompensuoti patirtą žalą ne „medžiu už medį“, o didesniu mastu, ir greičiau kompensuoti praradimą. Kaip tik tam tikslui ir bus nukreipiamos baudos.“

Žala apskaičiuojama įvertinus medžio brandą, lajos, kamieno ar šaknų gyvybinių funkcijų pažeidimo procentą, pridėjus želdinio įsigijimo kainą, sodinimo ir priežiūros pirmuosius metus kaštus, o taip pat ir medžio augimo vietą. Savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo specialistai mini vieną pirmųjų pagal šią metodiką įvertintų žalos atvejų – rangovams pažeidus 35 cm skersmens (1,3 m aukštyje) beržą, nustatyta, kad jo pažeistumas yra 50 procentų. Atlyginti bus reikalaujama daugiau nei 9700 eurų žalą.

Naujoji turtinės žalos apskaičiavimo metodika galioja ne tik mieste dirbantiems privatiems NT vystytojams, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonėms. Šios sąlygos įtraukiamos ir į viešųjų pirkimų dokumentus.