Search Icon

Struktūra ir kontaktai

Dažniausiai užduodami klausimai

Pranešti apie problemą mieste

Registracija į darželius ir mokyklas

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Dokumento statuso patikrinimas

Vilniuje statomos dar trys naujos lietaus nuotekų valyklos

Vilniaus įmonė „Grinda“ ėmėsi paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos metu suplanuotų 3 atskirų valymo įrenginių statybos darbų. S. Stanevičiaus g. ir Fabijoniškių g. statomos požeminės paviršinių nuotekų valyklos aptarnaus visą Fabijoniškių mikrorajoną, o Gelvonų g. įrengta valykla surinks Šeškinės mikrorajono paviršines nuotekas. Visų trijų valymo įrenginių našumas sieks 500 l/s.

Šių valymo įrenginių statyba – didesnio projekto, Geležinio Vilko-Šeškinės  paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos dalis. Projektą dėl didelės darbų apimties iš viso sudaro 3 dalys:

Pirmojoje dalyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai Geležinio Vilko g. ir Ozo g. sankryžoje. Prieš kelis dešimtmečius čia įrengiant dviejų lygių sankryžą, lietaus nuotekų vamzdynas į esamą kolektorių buvo pajungtas pernelyg stačiu kampu, todėl didelių liūčių metu vanduo keičia kryptį, stabdo sklandų nutekėjimą, veržiasi per šulinio dangtį, liejasi Geležinio vilko gatvės važiuojamąja dalimi ir užtvindo žemiau esančią Žalgirio gatvę. Čia bus įrengta nauja 90 m ilgio vamzdyno atkarpa, kuri pagerins esamų kolektorių pralaidumą: atitekėjusios nuo Ozo g. kalno, paviršinės nuotekos ties Geležinio Vilko g. ir Ozo g. sankryža nauju 1280 mm vamzdžiu bus pajungtos į esamą kolektorių, kurio pralaidumas yra pakankamas tiek šiam paviršinių nuotekų srautui, tiek  perspektyviniams kitų vamzdyno atšakų pajungimams.

Antrojoje projekto dalyje „Grinda“ sumontuos valymo įrenginius Upės g. žaliojoje zonoje tarp „Forum Palace“ ir Edukologijos universiteto tilto. Šnipiškių mikrorajono teritoriją aptarnausiančių valymo įrenginių našumas sieks 357 l/s. Visi paviršinių nuotekų valyklos elementai bus paslėpti po žeme. Valymo įrenginiai pradės veikti dar šiemet.

Trečioji projekto dalis apima sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus.  Iki 2022 m. bus įrengti patys didžiausi valymo įrenginiai – jų našumas pranoks visų iki šiol pastatytų. Net 3 000 l/s našumo valymo įrenginiai išvalytą liūčių vandenį sulaikys atviroje tvenkinyje ir pamažu suleis į gruntą, o ne akimirksniu nutekins į paviršinius vandens telkinius. Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika – planuojama sutvarkyti šalia tvenkinio esančią aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų.  Šis Geležinio Vilko paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos 3-iosios dalies projektas, parengtas vadovaujantis tvarių aplinkosaugos sprendimų, procesų skaitmenizavimo ir žaliosios infrastruktūros principais, konkurse „Lietuvos BIM projektai 2021“ pripažintas geriausiu inžinerinių tinklų kategorijoje.

„Grindos“ pastatyti valymo įrenginiai – labai reikšmingi miestui. Kol jų nebuvo, į Neries upę tekėjo nevalomos paviršinės nuotekos, kurios dažnai būna užterštos skendinčiosiomis medžiagomis bei naftos produktais. Nevalytas paviršines nuotekas leidžiant į Nerį blogėja vandens kokybė, teršalai gali veikti žmonių sveikatą, vandens augaliją bei gyvūniją. Pastačius valymo įrenginius, į Nerį išleidžiamos visus užterštumo reglamentus atitinkančios išvalytos paviršinės lietaus nuotekos.

2020-aisiais Vilniaus „Grinda“ Upės gatvėje pradėjo eksploatuoti požeminę lietaus nuotekų valyklą, kuri vos per metus pastatyta vykdant T. Narbuto ir Saltoniškių g. paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektą. Taip pat pernai Neries g., šalia Valakampių tilto, įgyvendinant Verkių-Kareivių g. paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektą, pradėti  2 200 l/s našumo valymo įrenginių rangos darbai. Moderni valykla, aptarnaujanti Žirmūnų ir Šiaurės miestelio mikrorajonus, pradės veikti dar šią vasarą.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.