Vilniaus kiemai perleidžiami gyventojams: gimsta pirmieji projektai pagal Kaimynijų programą

Vilniaus mieste daugiabučių gyventojai, nusprendę pasinaudoti savivaldybės vykdoma Kaimynijų programa, suformavę ir išsinuomoję žemės sklypus prie namų įgyvendina šių teritorijų sutvarkymo projektus. Pirmieji projektai su savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pagalba baigiami jau dabar. Vienas jų – Saulėtekio al. įsikūrusios kaimynijos atnaujinimas.

„Gyventojai turėtų matyti daugiabučius namus ir jų kiemus kaip savo nuosavybę, bet kad tai iš tikrųjų realizuotųsi reikalinga papildoma motyvacija. Manau, kad tą motyvaciją mes suradome – šiuo metu savivaldybė investuoja į daugiabučių gyvenamąją aplinką, o gyventojai įsipareigoja tą teritoriją prižiūrėti ir toliau – pagrindinė mūsų sąlyga gyventojams yra, kad renovuojamas kiemas neliktų niekieno. Gyventojai turi suformuoti arba jau suformuotą sklypą išsinuomoti. Kadangi šiuos reikalavimus Saulėtekio gyventojai nesunkiai įgyvendino, šiandien čia turime puikų pavyzdį, kaip ateityje turėtų atrodyti visi analogiški kiemai“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Kaimynijos Saulėtekio alėjoje kieme įrengta vaikų žaidimų aikštelė su žaidimų ir sporto įrenginiais. Taip pat įkurta poilsio erdvė su sodo dvasios įnešusia pergole bei suoliukais. Įrengtas vėliavos stovas, kaimynija aptverta tvora, o išvažinėtoje vietoje, kur gyventojai ir taip statydavo automobilius, įrengta korinė automobilių stovėjimo aikštelė.

Iš viso teritorijos atnaujinimui Vilniaus miesto savivaldybė skyrė beveik 45 tūkst. eurų. Papildomų lėšų iš gyventojų darbai nepareikalavo.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Atsinaujinti kiemą gali visi

Pagal savivaldybės vykdomą programą taip savo kiemą atsinaujinti gali visi gyventojai, įsikūrę ne vėliau nei 2002 m. statytuose daugiabučiuose. Kaimynijų programa numato galimybę teritoriją atnaujinti tiek kosmetiškai, tiek iš esmės. Pirmuoju atveju suremontuojama esama infrastruktūra, antruoju – atnaujinimo darbai atliekami pagal projektą, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ar suderinimas. Antrasis scenarijus įprastas, kai išplečiama automobilių stovėjimo aikštelė, įrengiama poilsio ar sporto infrastruktūra ir kiti objektai, kuriems reikalinga kietoji danga. Teritorijos sutvarkymui savivaldybė skiria nuo 10 iki 15 eurų už kvadratinį metrą neužstatyto kaimynijos ploto.

Pirmasis žingsnis norint atsinaujinti kiemą – kaimynijos nariams balsų dauguma priimti sprendimą dėl dalyvavimo Kaimynijų programoje, taip pat pritarti suformuoti daugiabučio namo žemės sklypą, jeigu jis dar nėra suformuotas, išsirinkti norimas kaimynijos teritorijos atnaujinimo priemones ir paskirti atstovą. Antrasis – pateikti paraišką Vilniaus miesto savivaldybei. Po paraiškos patvirtinimo, pasirašoma bendradarbiavimo sutartis tarp kaimynijos narių, miesto savivaldybės ir projekto administratoriaus – VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kuri kuruoja projektus visu jų įgyvendinimo laikotarpiu.

„Šios ir kitų panašių savivaldybės programų tikslas yra suteikti gyventojams daugiau teisių ir atsakomybių rūpinantis savo gyvenamąja erdve. Šiuo atveju kalbame apie kiemus ir jų priežiūrą. Tačiau lygiagrečiai vykdome ir kitą analogišką kiemų sutvarkymo programą kvartaluose, kuriuose daugiau nei pusė namų yra renovuoti. Mintis, žinoma, yra sukurti papildomas paskatas namų atnaujinimui ir taip užkirsti kelią nemenkoms problemoms dėl namų priežiūros ateityje“, – aiškina V. Benkunskas.

Šiuo metu Vilnius taip pat ruošia gyvenamųjų rajonų atnaujinimo programą MIESTAS+. Strateginio planavimo dokumentas apims naujos kartos renovacijos, gatvių ir kiemų atnaujinimo sprendinius bei sieks suteikti rajonams identitetą, kurio iki šiol labai trūko, siekiant juos paversti traukos centrais.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt