Savuose namuose – su socialinių darbuotojų pagalba

Apsigyvenimas globos namuose dažnai būna emociškai sunkus ir senyvam ar neįgaliam žmogui, ir jo artimiesiems, tačiau kitos alternatyvos dažnai net nesvarstomos, o socialinės pagalbos namuose galimybių daugelis tiesiog nežino.

„Bloomberg miestų centras“ – bendras „Blumberg filantropijos“ ir Harvardo universiteto projektas, kuriame mokslininkai ar ekspertai sutelkė savo pajėgumus miesto problemoms spręsti. Akivaizdu, kad net turtingi miestai, jeigu žmonių gerovei neskiriamas specialus dėmesys, yra nepatrauklūs gyventi. „Blumberg miestų centras“ teikia ekspertinę pagalbą, mokomąją medžiagą miestų merams ir jų komandų nariams visame pasaulyje veiksmingai ir efektyviai organizuoti miestų gyvenimą. Taigi, ir mūsų šalis parengė projektą, kuris turėtų padėti pertvarkyti ir finansuoti problemiškiausias Vilniaus gyvenimo sritis. Socialinės pagalbos į namus sritis – vienas iš tokių.

Vilniaus miesto savivaldybė Administracijos patarėjos Aleksandros Černiauskienės teigimu, sostinėje pagalbos laukia labai daug žmonių. Ieškantys informacijos apie savivaldybės teikiamas socialines paslaugas galėdavo jos rasti, tačiau informacija nebuvo lengvai surandama ir svarbiausia – suprantama. Tad prioritetu įgyvendinant projektą buvo pasirinktas aiškus ir tinkamas informavimas. Pirmiausia buvo tobulinamas pagalbos į namus tinklalapis, kad visa informacija trumpai ir aiškiai  būtų pateikta vienoje vietoje.

Nestandartinis požiūris

„Kuriant naują informacinę sistemą buvo atlikta apie 30 apklausų – kalbėjomės su žmonėmis, kurie gauna socialinę pagalbą namuose, su jų šeimos nariais. Klausėme, ar ilga buvo jų kelionė iki to momento, kol gavo socialinę pagalbą, kaip ją surado, ką reikėtų tobulinti“, – pasakojo A. Černiauskienė. Pasak jos, anksčiau labiau vadovautasi savo vizija, o dabar stengiamasi į problemą pažiūrėti akimis tų žmonių, kurie socialinėmis paslaugomis naudojamasi ar jas teikia.

Informacija  buvo renkama ir iš socialinių darbuotojų, kurie su problemomis savo darbe susiduria tiesiogiai. Projekte visą laiką dalyvavo du socialiniai darbuotojai, kurie pateikė savo mintis, įžvalgas ir pasiūlymus, kaip pagerinti teikiamas paslaugas.

Tada pastabos buvo nagrinėjamos, įgyvendinamos, buvo sukurtas svetainės prototipas, kurį vėl testavo pagalbos gavėjai ir jų šeimos nariai.

Sakykim, žmonėms buvo nesuprantamas posakis „kompleksinės paslaugos“, todėl aiškiai suformuluota, kokias konkrečiai paslaugas galima gauti. Svetainėje atsisakyta ilgų tekstų, ištraukų iš socialinę sritį reglamentuojančių teisės aktų, visa informacija pateikta glaustai, aiškiai, visas kelias sudėliotas nuosekliais  žingsniais.

„Rinkome idėjas ir iš seniūnaičių, seniūnų, bendruomenių, gydytojų ir slaugytojų, kurie visi sąveikauja padėdami žmonėms, svarstėme, kaip visos grandys galėtų dirbti darniau. Kad išėjęs ir ligoninės žmogus gautų pagalbos į namus iškart, o ne po trijų dienų, kai suvaikščios visi dokumentai“, – kalbėjo pašnekovė.

Tuomet svetainės prototipas vėl buvo testuojamas, dar kartą tobulinamas, atsižvelgiant į naujas pastabas bei pasiūlymus  ir galiausiai, po pusės metų darbo, patvirtintas dabartinis variantas. Dabar, įėjus į Vilniaus socialinės paramos tinklalapį www.spcentras.lt, galima rasti visą informaciją apie teikiamas socialines paslaugas, palikti atsiliepimų.

Palengvinti gyvenimą

Nauja informavimo sistema gerokai palengvins kelionę iki paslaugų. Pasak A. Černiauskienės, žmonės dažnai negali suformuluoti, kokios pagalbos jiems reikia, nežino, kokia pagalba gali būti suteikta. Naujoje svetainėje siūloma atsakyti į kelis nukreipiančius klausimus, ir tuomet parodomi pasiūlymai, kokios paslaugos gali būti teikiamos. „Nedaugelis žino, kad galima ir į polikliniką palydėti, nueiti už juos apsipirkti, padėti buityje, t. y. maisto išvirti, patalynę pakeisti ir pašius darbus“, – kalbėjo A. Černiauskienė.

Taip pat svetainėje galima rasti techninės pagalbos priemonių katalogus – nuo neįgaliųjų vežimėlių, vaikštynių iki funkcinių lovų, vonios įrangos neįgaliesiems. Galima susipažinti ir su paslaugų įkainiais, kurie yra tikrai nedidelis, o labiausiai nepasiturintiems paslaugos teikiamos nemokamai.

Informacija turi pasklisti

A. Černiauskienė kalbėjo, kad informacija apie galimybę gyventi savo namuose gaunant socialinę pagalbą turi pasklisti kuo plačiau ir ne tik tarp tų, kuriems pagalbos reikia jau dabar – kartais pagalbos tenka palaukti, be to ši informacija gali padėti suplanuoti savo ateitį.

„Žinoma, ligų ir nelaimių niekas neplanuoja, tačiau reikia žinoti, kokios pagalbos galima sulaukti susirgus ar ištikus kitai bėdai, o gal informacija pravers giminėms, draugams ar pažįstamiems.“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji teigė, kad pagyvenę žmonės, nors tai jiems ir labai sunkus sprendimas, dažniausiai kreipiasi į savivaldybę dėl apsigyvenimo stacionarios globos įstaigoje, kitos alternatyvos net nesvarstomos. Patekti į globos namus – ne taip lengva, norinčiųjų daug, ir vietos tenka laukti, o jei pagalbos senyvam žmogui reikia jau dabar? Todėl stengiamasi, kad žmogus gautų pagalbą ir kuo ilgiau galėtų likti savo namuose.

Socialinį darbą dirba žmonės iš pašaukimo

Paklausta, ar nestinga žmonių, kurie norėtų dirbti socialinės pagalbos namuose srityje, A. Černiauskienė sakė, kad dauguma iš jų – pašaukimo žmonės, tokį darbą, net jei norėtų, galėtų dirbti ne kiekvienas. Informacijos apie socialines paslaugas sklaida turėtų pagerinti ir visuomenės suvokimą, kokį svarbų ir nelengvą darbą dirba socialiniai darbuotojai, koks jis reikalingas visuomenei. „Žmonės, dirbantys socialinėje srityje, dažnai nuvertinami kaip nekuriantys jokio materialaus produkto. Tačiau jie nuveikia tai, ko pinigais net neišmatuosi –  suteikia žmonėms pagalbą, kad jie galėtų ramiai leisti senatvę savo namuose“, – kalbėjo A.Černiauskienė.

Kur kreiptis?

Socialinė pagalba namuose – asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Norint jas gauti visų pirma reikia susisiekti su socialiniu darbuotoju, aptarnaujančiu seniūnijos gyventojus. Jų kontaktus taip pat galima rasti naujajame tinklalapyje, o jei nėra tokios galimybės – telefoną galima sužinoti paskambinus į Vilniaus savivaldybę. Tuomet socialinis darbuotojas atvyks į namus, įvertins pagalbos į namus poreikį. Jis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą,  vertinant šeimos narių, suaugusių vaikų gebėjimus, galimybes ir motyvaciją spręsti savo šeimos socialines problemas.