Dešimt Vilniaus kokybiškos architektūros taisyklių pritaikyta projektuotojų savikontrolei

Sklandaus Vilniaus plėtra ir kūrimas prasideda nuo ABC – naujo patogaus įrankio vilnius.lt/vilnius-auga, kur kiekvienas planuojantis, statantis ar besidomintis miesto planavimo procesais ras informaciją, kas, kur ir kaip gali būti statoma ar želdinama, kokių architektūros standartų ir taisyklių laikomasi sostinėje, kaip derinami projektai.

Vyriausiojo miesto architekto skyrius architektams ir nekilnojamojo turto vystytojams praėjusią savaitę pristatė dar vieną priemonę – projektuotojų patogumui ir savikontrolei parengtą projektų vertinimo kriterijų lentelę – https://paslaugos.vilnius.lt/mpd. Naudodamiesi šiuo įrankiu architektai galės iš anksto nuosekliai įsivertinti, ar savivaldybei teikiamas jų projektas atitinka architektūros kokybei Vilniaus keliamus reikalavimus. Anketine forma čia paverstos prieš metus Vilniaus miesto savivaldybės suformuluotos 10 kokybiškos architektūros ir urbanistikos taisyklių. Taisykles rasite čia: https://bit.ly/2XreTDh

„Siekiame, kad nauja architektūra ne kartotų senąsias sovietines klaidas, o jas taisytų. Tam prieš daugiau nei metus inicijavome kokybiškos architektūros principus, kurių griežtai laikomės. Kad būtų paprasčiau visiems suprasti, apie ką tai, ir jų laikytis, žengiame dar toliau – detalizuojame juos taip, kad patys vystytojai ir projektuotojai dar prieš ateidami į savivaldybę leidimų įsivertintų, ar jų projektai yra darnūs, tausojantys, žali, patogūs miestiečiams, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Žinau, kad daug kam nepatinka kylantys standartai, tačiau tikiuosi, kad daugumai vystytojų, projektuotojų šis iššūkis yra pakeliamas, ir miestą galime kurti vis geresnį. Ypač tikiuosi gyventojų supratimo, įsitraukimo, ir palaikymo. Neatsitiktinai ir mūsų informacijos polapis vadinasi „Viskas, ką turi žinoti projektuotojai, vystytojai ir kaimynai“. Mano tikslas – kad miestas augtų darnus, žalias, patogus, tausojantis. Tik kartu galime tai užtikrinti.“

Tarp projektuotojams pateiktų įsivertinimo kriterijų – planuojama užstatymo tipologija, jungtys su aplinkinėmis teritorijomis, pirmųjų pastatų aukštų funkcionalumas, eismo dalyvių hierarchija, automobilių parkavimo sprendiniai, pastatų šiuolaikiškumas, medžiagiškumas, kultūros paveldo elementų ir autentiškų detalių apsauga, kraštovaizdžio elementų apsauga, esamų vertingų medžių apsauga ir pan. Galintiems atsakyti teigiamai į lentelėje pateiktus klausimus derinimo procesas bus sklandesnis ir greitesnis.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Šiandien padiskutuoti apie šį naują įrankį su Vilniaus meru susitiko aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Pasisekusios viešosios erdvės elementai yra trys paprasti dalykai: suoliukas, vaikų žaidimo ir šunų vedžiojimo aikštelės. Tokioje erdvėje žmonės pradeda bendrauti – užmezga kontaktą, kurio trūksta didmiesčiuose, kai devynaukščio lifte net su kaimynu neretai nesisveikini. Kai pradedame planuoti miestą nuo viešosios erdvės, sukuriame dermę – Vilniuje jau yra tokių pavyzdžių, ir jie veikia. Kiti miestai irgi galės imti pavyzdį iš Vilniaus architektūros kokybės. Čia prasideda ilga kelionė, kaip perstatysime ir kursime Lietuvos miestus“, – pastarųjų metų sostinės sprendimus įvertino S. Gentvilas.

„Projektų vertinimą ir toliau atliks savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistai – tai jų pareiga, – naujieną komentavo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Bet projektuotojams pasirūpinus pateikti informaciją atsakant tiek į formalius, tiek į kokybinius projekto turinio klausimus, specialistų darbas pagreitės. O architektams ir nekilnojamojo turto projektų vystytojams bus aiškiau – jie tiesiog turės galimybę atlikti savikontrolę, pasitikrinti, ar projektas atitinka mūsų daugiau nei metus taikomus reikalavimus.”

Visa informacija apie sostinės plėtros principus: dokumentai, viešinimo nuorodos ir infrastruktūros duomenys bei planavimo įrankiai – vilnius.lt/vilnius-auga.