Svarbi informacija
Treji „Atliekų kultūros“ metai: persirista ir per projekto, ir per Vilniaus apskrities ribas
Daugeliui vilniečių ir kitų miestų gyventojams žinomas edukacinis projektas „Atliekų kultūra“ švenčia gimtadienį – jau trejus metus skleidžiama žinia apie tai, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, kaip ji keičiasi ir kad gyventojų įsitraukimas yra neatsiejama atliekų kultūros dalis. Rugsėjo 17 d. viename iš Vilniaus verslo centrų surengtoje gimtadienio šventėje pasidžiaugta ne tik pasiektais rezultatais – garbingomis statulėlėmis apdovanoti prie atliekų kultūros ugdymo labiausiai prisidėję žmonės.
Projektą vykdančio Vilniaus apskrities tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius atkreipė dėmesį, jog didžiausia „Atliekų kultūros“ stiprybė – jos nuoseklumas, ilgalaikiškumas.
„Pagrindinis projekto uždavinys – edukuoti visuomenę, verslą, valstybines institucijas ir taip sutelkti jėgas bendram tikslui. Esame įsitikinę, jog sąmoningumas ir nuo mažens įsišakniję įpročiai yra lemiantys veiksniai reikšmingiems pokyčiams atliekų sektoriuje, todėl esame nusiteikę ilgam ir kantriam darbui. Žinoma, palaikome kiekvieną iniciatyvą ir kampaniją, susijusią su rūšiavimu ar atsakingo vartojimo skatinimu, visgi manome, jog šiame sektoriuje tvaraus rezultato vienadienėmis akcijomis nepasieksime, todėl ir patys nesame vienadienis projektas ir tai yra didžiausia mūsų stiprybė“, – sakė T. Vaitkevičius.
Per trejus gyvavimo metus projekto „Atliekų kultūra“ kontekste vyko daug pačių įvairiausių iniciatyvų: dalijimosi daiktais stotelių „DĖK‘ui“ tinklas, „Atliekų kultūros“ egzaminas, „Atliekų kultūros indeksas“, „Butikas DĖK‘ui“, „DĖK‘ui dirbtuvės“, „Švaros ambasadoriai“.
Prie svarbiausių „Atliekų kultūros“ pasiekimų T. Vaitkevičius priskyrė ir projekto ribų peržengimą, kuomet įvairiuose visuomenės sluoksniuose bei žiniasklaidoje atliekų kultūra imta vartoti nebe kaip konkretaus projekto pavadinimas, o kaip bendrinis pasakymas, problema ar reiškinys.
„Kai paleidome į gyvenimą tokį pavadinimą – „Atliekų kultūra“, mums buvo priekaištaujama, neva antrasis žodis prie pirmojo netinka. Visgi kaip kad yra vairavimo kultūra, valgymo kultūra, tai lygiai taip pat kaip mūsų bendrosios kultūros dalis yra ir vartojimo bei atliekų kultūra ir būtent apie pastarąją aš vis dažniau išgirstu jau nebe mūsų projekto kontekste – apie atliekų kultūrą kaip reiškinį kalba politikai, žiniasklaida, visuomenė. Norime, kad atliekų kultūra būtų ir pokalbių prie stalo tema, ir diskusijų viešumoje objektas, nes tai yra itin svarbi mūsų gyvenimo dalis, turinti didžiulį poveikį – esame visiškai priklausomi nuo savo aplinkos, nuo klimato pokyčių“, – sakė VAATC vadovas.
Nors projekto iniciatoriai – Vilniaus apskrityje veikianti įmonė, „Atliekų kultūra“ vis labiau domimasi ir kituose šalies regionuose: vystant „Atliekų kultūros“ iniciatyvas sėkmingai bendradarbiaujama su Utenos, Panevėžio ir Klaipėdos regioniniais atliekų tvarkymo centrais.
„Tretieji mūsų gyvavimo metai – tai išsiplėtusio bendradarbiavimo, naujų partnerysčių metai, tarp kurių – ne tik atliekų sektoriaus įmonės, bet ir su juo nesusijusios, tačiau mūsų idėjoms pritariančios, mūsų veiklą savo įsitraukimu remiančios įmonės, įvairios visuomeninės organizacijos, atskiri žmonės, – pasakojo T. Vaitkevičius. – Taip pat šiemet ypač intensyviai bendradarbiaujame su DAROM judėjimu. Kuo daugiau pajėgų susivienija ir kuo daugiau žmonių įsitraukia, tuo geresnių rezultatų pasiekiame ir galiausiai tuo smagesnė yra mūsų veikla“.
Bendradarbystės, pavienių asmenų ir organizacijų įsitraukimo į projektą svarba pabrėžta iškilmingiausia renginio akimirka – specialūs apdovanojimai įteikti tiems, kurių indėlis į atliekų kultūros ugdymą 2020-aisiais buvo didžiausias. Nominantai bei laimėtojai buvo renkami septyniose kategorijose.
„Metų įvykiu“ tapo žygis „Už švarią Lietuvą“ ir jo iniciatorius Giedrius Bučas. Jo ir visų kartu keliavusių žygeivių dėka Lietuva tapo švaresnė.
„Metų įkvėpimu“ tapo Milda Paukštė, kuri yra viena iš „Butiko DĖK’ui“ iniciatorių ir jame vykdomų veiklų sumanytoja bei įgyvendintoja.
„Metų kūrėjo“ titulas atiteko Rūtai Lukoševičiūtei-Daudienei, kuri yra „Atliekų kultūra“ TV laidų scenarijų autorė ir režisierė.
„Metų žinovo“ nominacija susieta su 2020 m. pavasarį vykusiu „Atliekų kultūros“ egzaminu – į apdovanojimą pretendavo geriausiai šiame VAATC projekte pasirodę dalyviai. Nominacijos laimėtoja – Raimonda Kundrotienė, biologijos mokytoja iš Gargždų, „Vaivorykštės“ gimnazijos, kuri paskatino net 200 savo mokinių dalyvauti „Atliekų kultūros“ egzamine.
Prasmingiems darbams įgyvendinti neskaičiavusieji laiko, jėgų ir lėšų buvo nominuoti „Metų pasiaukojimo“ kategorijoje. Laimėtoja paskelbta Milda Paukštė – „Butiko DĖK’ui“, studijų „Denim Diaries“ ir „Dom Bow Ties“ įkūrėja, kuri visus metus tiek gyvai, tiek per televiziją bei socialiniuose tinkluose, teminių renginių, reportažų, straipsnių bei kitų sumanymų pagalba stebino ir džiugino, kūrė ir mokė, skatindama tiek vaikus, tiek suaugusius – mylėti, gerbti bei tausoti aplinką kurioje gyvename, nes tik nuo mūsų visų priklauso, kokia ji bus rytoj.
„Metų DĖK‘ui“ nominacija skiriama žmonėms bei įmonėms, nuoširdžiai prisidėjusioms prie sklandžios stotelių „DĖK‘ui“, kurios dėvėtiems, tačiau savo funkcionalumo dar nepraradusiems daiktams suteikia antrą šansą, veiklos ir vystymosi. „Metų „DĖK‘ui“ nominacija apdovanotas Domantas Tracevičius, kuris koordinuoja daiktų atidavimo stotelių „DĖK’ui“ savanorių veiklą, vykdo jų paiešką bei mokymus.
„Metų draugo“ nominacija įvertinami patikimi partneriai įmonės – tikri draugai. „Metų draugu 2020“ tapo įmonė „Nuostabu“.
Taip pat skaitykite:
Avys Vilniaus mieste – ganymo svarba pievų buveinėms
Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje startavo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos inicijuotas „gyvų žoliapjovių“ projektas. Iki pat rugsėjo 18 dienos aptvertoje teritorijoje ganysis 10 avių ir 3 ožkos. Šios „žoliapjovės“ atlieka itin svarbų darbą tiek... ❯❯❯
2022-05-23
Daugelyje įvairios infrastruktūros apsaugos zonų draudimus keičia leidimai kurti jaukesnę aplinką
Įvairios kabelių, laidų, vamzdžių zonos Lietuvoje driekiasi tūkstančius kilometrų, jos užima žymią miestų dalį. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva jau kelios įvairių apsaugos zonų priežiūrą reglamentuojančios ir vykdančios institucijos peržiūri jose galiojančius... ❯❯❯
2022-05-16
Vietoje masinio šienavimo Vilnius renkasi vešlias pievas
Šį pavasarį Vilnius pristato naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir... ❯❯❯
2022-05-12
Vilniaus seniūnijos išdalins 5000 krūmų sodinukų bendruomenėms
Pavasarį kurti žaliąsias erdves gali kiekvienas: Vilniaus seniūnai kviečia gyventojų bendruomenes prisidėti prie žaliojo Vilniaus kūrimo - dalija krūmų sodinukus, kuriuos vilniečiai gali pasisodins patys. Miestiečiams tereikia nepamiršti elementarių želdynų kūrimo... ❯❯❯
2022-04-13
Savavališkai medžius nukirtusių NT plėtotojų „Rewo“ laukia teisminis procesas
Vilniaus savivaldybė šią savaitę kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą siekdama, kad nekilnojamojo turto plėtotojas „Rewo“ būtų įpareigotas atlyginti nuostolius, kuriuos miestas ir bendruomenė patyrė dėl šios bendrovės neteisėtai nukirstų brandžių medžių. Po... ❯❯❯
2022-04-11
Lietuva toliau siekia energetinės nepriklausomybės, energijos kaupimo įrenginių sistemos dalis bus statoma ir Vilniuje
Momentinį elektros energijos rezervą Lietuvai turinti užtikrinti bendrovė „Energy cells” pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybės atstovams pristatė vieną iš sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektų - energijos kaupimo įrenginių sistemą. Pirmoji Baltijos... ❯❯❯
2022-04-11