Svarbi informacija
Vilnius skaitmenizuoja lietaus nuotekų sistemos tinklus
„Londone nuolat lyja“. Girdėta? O ar girdėta, kad Vilniuje lyja ir dažniau, ir smarkiau nei Londone? Beje, kur patenka mieste surenkamas lietaus vanduo? Teisingai, vamzdynais teka į valyklas ir išleidžiamas į atviro vandens telkinius. O ar esamas lietaus nuotekų tinklas dar pajėgia nutekinti tokius didelius vandens kiekius?
Lietaus nuotekų tvarkymas – plika akimi nematomas darbas, apie kurio svarbą dažnas sužino tik tada, kai smarkesnė liūtis užtvindo gatvės atkarpą. Miestui augant, keičiantis užstatymo intensyvumui, didėjant kietųjų paviršių plotui ir į lietaus nuotekų sistemą patenkančio vandens kiekiui, senųjų įrankių nebepakanka.
Vilniuje kuriamas skaitmeninis lietaus nuotekų tinklų modelis leis analizuoti lietaus nuotekų sistemos darbą, simuliuoti miesto infrastruktūros plėtrą, rasti atsakymus į strategiškai miestui aktualius inžinerinius klausimus.
Padėtis netenkina
Prieš kelerius metus pradėtas Vilniaus miesto paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas apima ne tik aktualiausių vamzdyno ruožų renovavimą ir naujų lietaus nuotekų valyklų statybą: itin svarbu lietaus nuotekų tinklus su visais jų elementais vertinti kaip vientisą infrastruktūros kompleksą. Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklas yra didžiausias ir sparčiausiai augantis Lietuvoje – jo ilgis siekia beveik 1.700 km, jį sudaro beveik 117.000 atskirų lietaus vamzdinių komunikacijų atkarpų.
Deja, didelė dalis svarbios paviršinių nuotekų kanalizavimo infrastruktūros informacijos nėra aukšto patikimumo lygio – lig šiol ji vis dar kaupiama popierinėse kortelėse, kuriose išbraižoma tik principinė šulinių schema su vamzdžių altitudėmis. Tokia padėtis visiškai netenkina paviršinių nuotekų kanalizavimo infrastruktūros modernaus ir tvaraus planavimo, ekstremalių situacijų ir eksploatacinių savybių simuliavimo bei naujų tinklų statybos arba esamų tinklų renovacijos projektavimo iššūkių.
Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų sistemos inventorizavimas, duomenų skaitmenizavimas ir tinklų valdymas šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis yra svarbi Vilniaus miesto savivaldybės ir šią infrastruktūrą eksploatuojančios Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkytojo UAB „Grinda“ vykdomos veiklos dalis.
Kuriamas skaitmenimis hidraulinis modelis
„Darome tai, ko iki šiol Lietuvoje dar nedarė niekas: kuriame Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų skaitmeninį kloną. Turėdami tikslius skaitmeninius duomenis – kiekvienos vamzdyno atkarpos diametrą, ilgį, altitudžių skirtumus – ir užduodami eksperimentinius parametrus galėsime modeliuoti skirtingas situacijas, įvertinti sistemos gebėjimą susidoroti su didesniais lietaus nuotekų srautais, atitinkamai reaguoti į numatomą miesto plėtrą ar vamzdyno rekonstrukcijos reikalavimus. Kitais žodžiais tariant, kuriamas skaitmenimis hidraulinis modelis leis apskaičiuoti skirtingus vamzdyno apkrovų scenarijus ir efektyviai valdyti infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius,“ – pasakoja Dalius Kuliešius, UAB „Grinda“ Gamybos tarnybos vadovas, šiuo metu einantis ir bendrovės vadovo pareigas.
Vamzdyno matavimas vykdomas atidarant šulinių dangčius ir skenuojant juos 3D lazerinio skenavimo (LIDAR) metodu. Lazerinio skenavimo įrenginys leidžia suformuoti sferinius vaizdus, tiksliai įvertinti šuliniuose ir kamerose esančių vamzdynų altitudes, skersmenis ar skerspjūvio plotą paviršinių nuotekų kolektoriuose. Preliminariu vertinimu, šio projekto metu bus išmatuota apie 17.500 lietaus nuotekų šulinių.
„Hidrauliniame modelyje būtina suvesti realias žemės paviršiaus ir vamzdžių įtekėjimų bei ištekėjimų altitudes, todėl labai svarbu turėti kokybišką tinklo brėžinį, kuriame būtų nurodyti visi įmanomi vamzdžių ir kitų sistemos elementų atributai, leidžiantys modeliuoti tėkmės greitį, sistemos užsipildymo pajėgumą,“ – pasakoja D. Kuliešius.
Naudinga planuojant Vilniaus infrastruktūrą ir teritorijų plėtrą
Pavyzdžiui, vienas didžiausių Vilniaus lietaus nuotekų baseinų apima net 900 ha teritoriją – Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės ir dalies Šnipiškių teritorijas. Lietaus vanduo iš visos šios teritorijos transportuojamas vienu – Geležinio Vilko gatvės – kolektoriumi. Tai reiškia, kad jei intensyvus lietus šiaurinėje Vilniaus dalyje užsitęstų, Pašilaičiuose esantis vamzdynas galbūt dar susitvarkytų su padidintu lietaus nuotekų srautu, tačiau Konstitucijos žiedo apačioje iš vamzdyno jau gali pradėti veržtis nuotekos ir užlieti Geležinio Vilko gatvę.
Skaitmeninis modelis įvertins lietaus nuotekų tekėjimo greitį ir sistemos užpildymą atsižvelgiant į realius vamzdyno parametrus ir pateiks skaičiavimus, kaip keisis sistemos darbas skirtingomis sąlygomis – esant ilgalaikiam ar intensyviam lietui, prijungus naujus klientus ar išplėtus lietaus nuotekų surinkimo baseino plotą. Toks modeliavimas labai naudingas planuojant Vilniaus infrastruktūros ir teritorijų plėtrą.
Hidraulinis modeliavimas leidžia analizuoti nuotekų sistemą siekiant įvertinti jos darbo efektyvumo didinimo galimybes. Daugelyje pasaulio šalių hidraulinio modeliavimo taisyklės įpareigoja prie esamo tinklo prijungiant naujus tinklus ar pavienius elementus atlikti hidraulinį modeliavimą ir įvertinti, ar nauji pakeitimai nepadarys neigiamos įtakos esamam tinklui.
Regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Viso projekto vertė yra 34,7 mln. Eur, jo įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Taip pat skaitykite:
Pristatyti siūlymai dėl Vilniaus istorinio centro valdymo plano veiksmų priemonių
Rugsėjo 19 d. vakarą Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje, įvyko 3-ioji vieša konsultacija dėl rengiamo UNESCO pasaulio paveldo vertybės, Vilniaus istorinio centro, valdymo plano. Renginio metu pristatyta Valdymo plano dalies, veiksmų plano, struktūra ir siūlomos priemonių... ❯❯❯
2023-09-21
Vystytojas „Citus“ kviečia Žvėryno gyventojus į susitikimą dėl Sėlių g. 48 projekto
Nekilnojamojo turto vystytojas „Citus“ kviečia Vilniaus Žvėryno bendruomenę ir visus suinteresuotus asmenis rugsėjo 14 dieną (ketvirtadienį) 16 val. ( Lvivo g. 37, 1a. Ringo salė, Vilnius) į administracinio pastato Sėlių g. 48 projekto aptarimą. Tai dar nebus oficialus... ❯❯❯
2023-09-13
Pilaitėje pradedamos naujo lopšelio-darželio su baseinu statybos
Šiandien sparčiai augančiame Pilaitės mikrorajone simboliniu kapsulės įkasimu pažymėtas vaikų lopšelio-darželio statybos darbų startas. Numatoma, kad ugdymo įstaigą galės lankyti net 320 vaikų, jame bus įrengta 16 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių. Prie naujojo... ❯❯❯
2023-09-12
Išgrynintas Nacionalinės koncertų salės finansavimo modelis, numatytas tolesnis projekto įgyvendinimo planas
Vis sparčiau įsibėgėja Nacionalinės koncertų salės – vieno ambicingiausių ir didžiausių kultūros infrastruktūros projektų Lietuvoje – įgyvendinimas. Rugsėjo 11 d. spaudos konferencijoje kultūros ministras Simonas Kairys ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pristatė... ❯❯❯
2023-09-11
Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas
Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo (specialųjį) planą planuojama parengti per du metus. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus numatoma, kokie statybos, rekonstrukcijos,... ❯❯❯
2023-09-08
Lvivo gatvėje projektuojamas dangoraižis: gyventojai kviečiami į viešą projekto svarstymą
Vilniuje, Lvivo g. 38 šalia aukščiausių sostinės pastatų planuojamas dar vienas dangoraižis. 29 aukštų (115 metrų) pastatas bus tik šiek tiek žemesnis už aukščiausią gyvenamąjį ir administracinį pastatą –„Europos verslo centrą“, kuriame yra 33... ❯❯❯
2023-09-05