Kaip galėtų keistis Žemaitės skveras?

Ar gali transformuotis Žemaitės skveras, bet likti savimi? Į šį klausimą atsakymo ieškojo Architektūros kokybės vystymo asociacija, pasitelkusi Lietuvos dailininkų sąjungą, Lietuvos rašytojų sąjungą, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Vilniaus Senamiesčio seniūniją ir Šermukšnių seniūnaitiją, architektūrinėje laboratorijoje „Meninės Žemaitės skvero Vilniuje transformacijos“, kviesdama išklausyti naujas idėjas.

Naujovių Asociacija ieškojo keliomis kryptimis: tiek proceso, tiek formos ir turinio, pasitelkusi atmosferinio dizaino metodą. Iš esmės, siekė kurti gerosios praktikos precedentą, kai viešosios erdvės atnaujinimui pasitelkiami ne tik architektai ir kraštovaizdžio architektai, bet ir dailininkai, dizaineriai. Kita vertus, nors visuomenė kūrybiniame procese tiesiogiai nedalyvavo, į jos balsą buvo įsiklausyta.

Jau pirmuosiuose ARCHLAB etapuose jiems paaiškėjo, kad toks sprendimas buvo gana racionalus – prieš imantis kūrybos, sociologai atliko gyventojų poreikių ir lūkesčių tyrimą. Tyrimas parodė, kad nėra vieningos nuomonės tarp skvero naudotojų, mat ir jų grupės – įvairios: pradedant tėvais su vaikais, ramybės ieškančiais suaugusiais ar triukšmingai skvere vakarojančiais paaugliais, baigiant paribio žmonėmis. Atitinkamai, skirtingi ir jų poreikiai bei norai. Ir nors daliai apklausos dalyvių nesinorėjo nieko keisti, daugumos manymu, keli dalykai laukia permainų. Tarp būtiniausių – apšvietimo įrengimas bei galimybė laisvai į skverą patekti žmonėms, turintiems individualių poreikių.

Suprantama, daugeliui rūpėjo viena svarbi Žemaitės skvero tapatybės dalis: čia augantys brandūs medžiai. Į pagalbą pakviestas ir arboristas, kuris atliko detalų dendrologinį tyrimą, padėjusį nustatyti esamą medžių ir krūmų būklę.

Ir patys menininkai tyrė skverą: jo istoriją, esamą situaciją, urbanistinį kontekstą.

Sukaupę visą žinių bagažą bei susipažinę su atmosferinio dizaino kūrimo principais, sugrįžo į skverą dar ne kartą. Jau beveik sukūrę koncepcijos pagrindus, dalyviai norėjo pasitikrinti, ar nesuklydo, ar nepraleido ko svarbaus, dairėsi, kaip vienas ar kitas sprendimas keis skverą, kokia jausena apima būnant konkrečioje vietoje – ar galima joje jaukiai įsikurti su knyga, bičiuliškai pasikalbėti?

Tad planuotų dviejų susibūrimų, kurių metu idėjos „sunešamos“ draugėn ir derinamos tarpusavyje, nepakako – kūrybinė grupė susitiko penkis kartus, menininkai dirbo ir grupelėmis, o nuotolinių pasitarimų būta virš dešimties.

Turtinga savo istorija, įtraukta į kultūros paveldo registrą, vieta diktuoja unikalias sąlygas; kaip ir miestiečių lūkesčiai ar žaliasis skvero karkasas. Taip išsikristalizavo trys svarbiausios koncepcijos dedamosios, virtusios kolektyvo moto: „Žemaitės skveras – žmogui, miestui, gamtai“:
a) žmogui – atlikus sociologinį tyrimą, siekta atliepti lankytojų poreikius;
b) miestui – jautrus požiūris į kultūros paveldą, architektūros duotybes, stilistiką ir kontekstą;
c) gamtai – esami želdiniai, brandūs medžiai yra pagrindinė erdvinė atspirtis siūlomiems sprendiniams.

Kūrybinis kolektyvas kviečia vilniečius: architektai Maksimas Zacharovas ir Giedrė Filipavičienė, kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė, miesto apšvietime besispecializuojantis architektas Martynas Valevičius, dizainerė Rasa Balaišė, atmosferinio modeliavimo dizainerė Justė Pečiulytė, dailininkė Liuda Stankevičienė ir dizainerė Viltė Adomavičiūtė, talkinant rašytojams ir arboristui Algiui Daveniui (projekto vadovė Aida Štelbienė), – pasakos ir rodys apie Žemaitės skvero atnaujinimo koncepcijos kūrimą iš pirmų lūpų ir išsakyti savo nuomonę – gruodžio 14 d., antradienį, 18 val.

Kviečia registruotis: https://forms.gle/LgbMDC9HBhLXfMB7A

Šaltinis: AKVA