Svarbi informacija
Sostinė išvalys 3 kartus daugiau lietaus nuotekų
Vykdant didžiulį – maždaug 35 mln. Eur vertės – projektą „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, ypač didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugos klausimams. Su kiekviena veikla rekonstruojamos senosios ar statomos naujos lietaus nuotekų valyklos, išvalančios į atvirus vandens telkinius išleidžiamas lietaus nuotekas nuo naftos produktų ir skendinčiųjų medžiagų.
„Grindos“ pastatyti valymo įrenginiai reikšmingi ir Vilniaus miestui, ir visai Lietuvai: sostinę kertanti Neries upė iki žiočių Kaune driekiasi 165 km, toliau jos vandenys Nemunu teka iki pat Kuršių marių dar apie 200 km. Nemunas ir Neris – svarbios neršiančių žuvų migracijos arterijos, jų baseinas apima didžiąją dalį Lietuvos teritorijos.
Kol Vilniaus mieste nebuvo tinkamų lietaus nuotekų valymo įrenginių, į Neries upę tekėjo nevalomos paviršinės nuotekos, neretai užterštos skendinčiosiomis medžiagomis bei naftos produktais. Į atviruosius telkinius išleidžiant nevalytas paviršines nuotekas blogėja vandens kokybė, teršalai gali veikti žmonių sveikatą, vandens augaliją bei gyvūniją. Pastačius valymo įrenginius, į Nerį išleidžiamos visus užterštumo reglamentus atitinkančios išvalytos paviršinės lietaus nuotekos.
2019 m. atlikus Karoliniškių paviršinių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbus bei 2020 m. pastačius naujus Upės g. paviršinių nuotekų valymo įrenginius (valančius paviršines nuotekas, surinktas T. Narbuto ir Saltoniškių gatvių baseine), 2021 m. užbaigus Verkių-Kareivių gatvių baseino lietus nuotekų valykla Neries g. bei Geležinio Vilko gatvės baseino valyklos Gelvonų, Fabijoniškių, S. Stanevičiaus, Upės g., ženkliai padidėjo išvalomų lietaus nuotekų kiekis ir efektyvumas. 2022 m. numatoma užbaigti Savanorių-Giraitės gatvių baseino lietaus nuotekų valyklos statybos darbus Eigulių g. bei Geležinio Vilko (Ozo-Miglos g.) valymo įrenginių statybos darbus.
Iki rekonstrukcijos sostinės paviršinių nuotekų valymo įrenginiai dirbo 4125 l/s našumu. Šis skaičius yra artimas vidutiniam Vilnios upės debitui. Po rekonstrukcijos, paviršinių nuotekų valymo našumas išaugs trigubai.
Valymo įrenginiai | Statusas | Našumas iki rekonstrukcijos, l/s |
Našumas po rekonstrukcijos, l/s |
Karoliniškių (Pilaitės) | Funkcionuoja | 2250 | 2250 |
Liudvinavo (Lentvario g. 33A) | Funkcionuoja | 1125 | 1125 |
Verkių | Funkcionuoja | 375 | 375 |
Vaidotų (V. A. Graičiūno g. 3) | Funkcionuoja | 375 | 375 |
T. Narbuto-Saltoniškių (Upės g.) | Funkcionuoja | 0 | 750 |
Verkių-Kareivių (Neries g.) | Funkcionuoja | 0 | 2200 |
Geležinio Vilko baseino valyklos: | |||
Gelvonų g. | Funkcionuoja | 0 | 500 |
Fabijoniškių g. | Funkcionuoja | 0 | 500 |
S. Stanevičiaus g. | Funkcionuoja | 0 | 500 |
Upės g. | Funkcionuoja | 0 | 375 |
Ozo-Miglos g. | Statomi | 0 | 3000 |
Savanorių-Giraitės (Eigulių g.) | Statomi | 0 | 1520 |
Viso: | 4125 | 13470 |
Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių grupės mastu „Grinda“ inicijuoja pokyčius, kad paviršinės nuotekos būtų tvarkomos racionaliai ir atsižvelgiant į tvarumo bei žiedinės ekonomikos principus:
– Projektuojant Geležinio Vilko paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją ir statybą, numatoma išvalytas lietaus nuotekas išleisti į naujai kuriamus, rekreacinę vertę turinčius ir bioįvairovę išsaugoti padėsiančius tvenkinius, kuriais bus reguliuojamas momentinis paviršinių nuotekų debitas;
– Rengiant kitus rekonstrukcijos ar statybos projektus, „Grinda“ konsultuoja projektuotojus dėl paviršinių akumuliacinių tvenkinių, turinčių estetinę miesto architektūros vertę, bei dėl požeminių infiltracinių ar akumuliacinių įrenginių statybos.
Regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamas ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Projekto įgyvendinimą prižiūri LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Taip pat skaitykite:
Prasideda kasmetė varliagyvių migracija – Vingio parke įvedami laikini eismo ribojimai
Pavasariui jau džiuginant šiltesniais orais ir kviečiant išeiti į gamtą, iš žiemojimo vietų bunda gyvūnai. Kaip ir kiekvienų metų kovą, varliagyviai jau ima gausiomis grupėmis migruoti į nerštavietes – vandens telkinius. Saugodamas gyvąją gamtą, Vilnius tradiciškai Vingio... ❯❯❯
2023-03-20
Vilniuje šiemet bus apželdinta per 70 kilometrų gatvių
Vilniaus savivaldybė artėjantį želdinimo sezoną planuoja pasodinti apie 4 tūkst. medžių ir 40 tūkst. krūmų. Dar dešimtis tūkstančių medžių miestui jau suplanavo padovanoti įvairios įmonės. Daugiau gatvių ir skverų šiemet sužaliuos tankiausiai gyvenamuose sostinės... ❯❯❯
2023-03-17
Mažėjančių sąskaitų už šildymą tendencija Vilniuje išlieka ir toliau
Sostinėje ir toliau išlieka nuosekliai mažėjančių sąskaitų už šildymą tendencija. Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas Lietuvoje AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad siunčiamos sąskaitos už vasario mėnesį suteiktas paslaugas bus mažesnės nei sausio... ❯❯❯
2023-03-09
Vilnius siekia Europos Žaliosios sostinės titulo
Šalies sostinė teiks paraišką tapti Europos Žaliąja sostine 2025 metais – tam šiandien pritarė Vilniaus miesto taryba. Europos Komisija šį titulą skiria už pirmavimą 7-iose miestiečių gyvenimo kokybei svarbiose srityse – nuo oro ar vandens kokybės iki biologinės įvairovės ir... ❯❯❯
2023-02-08
2022 metų Vilniaus miesto gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika
2022 metais Vilniaus mieste kilo 1022 gaisrai. Palyginti su 2021 metais (1058), jų sumažėjo 3,4 proc. Gaisruose žuvo 4 žmonės (2021 m. – 11), o 16 (23) gyventojų patyrė traumas. Gaisrų metu ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 25 (2021 m. – 34) gyventojus. Remiantis daugiamete... ❯❯❯
2023-01-04
Gamtos paveldo objektams suformuotos apsaugos zonos
Vilniaus miesto savivaldybėje patvirtinti 33 gamtos paveldo objektai – svarbūs ir unikalūs medžiai, šaltiniai, atodangos, retų augalų augimvietės. Visi jie yra saugomi Savivaldybės, o nuo šiol parengtos ir šių objektų apsaugos zonų schemos, kurios padės apsaugoti unikalius... ❯❯❯
2022-11-22