Sostinė išvalys 3 kartus daugiau lietaus nuotekų

Vykdant didžiulį – maždaug 35 mln. Eur vertės – projektą „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, ypač didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugos klausimams. Su kiekviena veikla rekonstruojamos senosios ar statomos naujos lietaus nuotekų valyklos, išvalančios į atvirus vandens telkinius išleidžiamas lietaus nuotekas nuo naftos produktų ir skendinčiųjų medžiagų.

„Grindos“ pastatyti valymo įrenginiai reikšmingi ir Vilniaus miestui, ir visai Lietuvai: sostinę kertanti Neries upė iki žiočių Kaune driekiasi 165 km, toliau jos vandenys Nemunu teka iki pat Kuršių marių dar apie 200 km. Nemunas ir Neris – svarbios neršiančių žuvų migracijos arterijos, jų baseinas apima didžiąją dalį Lietuvos teritorijos.

Kol Vilniaus mieste nebuvo tinkamų lietaus nuotekų valymo įrenginių, į Neries upę tekėjo nevalomos paviršinės nuotekos, neretai užterštos skendinčiosiomis medžiagomis bei naftos produktais. Į atviruosius telkinius išleidžiant nevalytas paviršines nuotekas blogėja vandens kokybė, teršalai gali veikti žmonių sveikatą, vandens augaliją bei gyvūniją. Pastačius valymo įrenginius, į Nerį išleidžiamos visus užterštumo reglamentus atitinkančios išvalytos paviršinės lietaus nuotekos.

2019 m. atlikus Karoliniškių paviršinių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbus bei 2020 m. pastačius naujus Upės g. paviršinių nuotekų valymo įrenginius (valančius paviršines nuotekas, surinktas T. Narbuto ir Saltoniškių gatvių baseine), 2021 m. užbaigus Verkių-Kareivių gatvių baseino lietus nuotekų valykla Neries g. bei Geležinio Vilko gatvės baseino valyklos Gelvonų, Fabijoniškių, S. Stanevičiaus, Upės g., ženkliai padidėjo išvalomų lietaus nuotekų kiekis ir efektyvumas. 2022 m. numatoma užbaigti Savanorių-Giraitės gatvių baseino lietaus nuotekų valyklos statybos darbus Eigulių g. bei Geležinio Vilko (Ozo-Miglos g.) valymo įrenginių statybos darbus.

Iki rekonstrukcijos sostinės paviršinių nuotekų valymo įrenginiai dirbo 4125 l/s našumu. Šis skaičius yra artimas vidutiniam Vilnios upės debitui. Po rekonstrukcijos, paviršinių nuotekų valymo našumas išaugs trigubai.

 Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių grupės mastu „Grinda“ inicijuoja pokyčius, kad paviršinės nuotekos būtų tvarkomos racionaliai ir atsižvelgiant į tvarumo bei žiedinės ekonomikos principus:

–   Projektuojant Geležinio Vilko paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją ir statybą, numatoma išvalytas lietaus nuotekas išleisti į naujai kuriamus, rekreacinę vertę turinčius ir bioįvairovę išsaugoti padėsiančius tvenkinius, kuriais bus reguliuojamas momentinis paviršinių nuotekų debitas;

–   Rengiant kitus rekonstrukcijos ar statybos projektus, „Grinda“ konsultuoja projektuotojus dėl paviršinių akumuliacinių tvenkinių, turinčių estetinę miesto architektūros vertę, bei dėl požeminių infiltracinių ar akumuliacinių įrenginių statybos.

Regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamas ES Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Projekto įgyvendinimą prižiūri LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.