Kaip eismas Vilniuje tampa aiškesnis ir saugesnis?

Vilniaus meras turi 12 punktų planą, kaip padaryti miestą draugiškesnį jo gyventojams. Norėdamas išsamiau sužinoti apie šį Remigijaus Šimašiaus planą, laidos „Zebra“ vedėjas Pauls Timrots nuvyko į Lietuvos sostinę išsiaiškinti, kaipgi ten suvaldomas eismas, organizuojamas dviratininkų judėjimas ir kaip Vilniuje statomi stulpeliai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasakoja, kad stengiasi išsivaduoti iš posovietinio mentaliteto – gauti kuo daugiau ir kuo daugiau įrengti gatvėse. Mero teigimu, dėl to aplinka tampa sudėtingesnė ir sunkiau suprantama, todėl miesto projektavimas turi paprastėti.

Kalbėdamas apie 12 punktų planą, R. Šimašius paaiškina, kad iš tiesų tai nebe planas, o jau įgyvendinama idėja. Nuo tada, kai jis pradėjo eiti šias pareigas prieš šešerius metus, padaryta jau daug – praplatinti dviračių takai ir šaligatviai, pagerintas visuomeninis transportas, labiau apželdintas miestas. Tarpusavyje derinant visus šiuos elementus, miesto gatvės tapo gyvesnės, saugesnės ir labiau prieinamos visiems eismo dalyviams, čia dirbantiems ir gyvenantiems žmonėms.

2021 metais buvo parengta ir pradėta sistemingai įgyvendinti 12 etapų strategija. Meras žada, kad 2022 metais bus dar daugiau gatvių, kurioms bus pritaikyti ir kuriose veiks šie principai.

Pauls Timrots pasakoja, kad iš tikrųjų nėra sunku gerai įrengti gatvę, paprasčiausiai tik reikia žinoti, ko nori. Šie Vilniaus miestui parengti 12 principų, kuriai vadovaujamasi įrengiant gatves, užtikrina, kad neatsirastų nemalonių staigmenų, mieste atsiradus naujai gatvei, ar skundų dėl kokių nors eismo atnaujinimo elementų, pavyzdžiui, stulpelių.

Į šiuos 12 Vilniaus principų įeina ir daugiau žalumos mieste, asfalto tik tiek, kiek reikia, saugesnės ir trumpesnės pėsčiųjų perėjos, visi kelio elementai juodos spalvos. Nuspręsta, kad mažiau elementų yra geriau, todėl tik nedaugelyje gatvių telikę keli plastikiniai užtvarai, nes ne visur juos buvo įmanoma pašalinti. Pagrindinis tikslas – saugesnės ir modernesnės gatvės.