Vilniečiai laimingiausi per šventes ir rytais bei vakarais

Daugybė mokslinių tyrimų ir laimingiausių pasaulio miestų patirtis rodo, kad teigiamos emocijos praplečia žmogaus pažinimo galimybes, socialinę sąveiką, padidina kūrybingumą ir motyvaciją. Laimingesni žmonės gyvena ilgiau, yra sveikesni ir produktyvesni. Didinant žmonių laimingumą taikomos įvairios priemonės, bet jos visos susijusios su darniu vystymusi ir aplinkos kokybe. Rodo, kad kultūra ir estetiškai, funkcionaliai sutvarkyta aplinka teigiamai veikia žmogų.

ES finasuojamo ROCK projekto metu miesto centre įrengti davikliai tikruoju laiku fiksuoja praeivių nuotaiką https://api.vilnius.lt/happiness-index.

„Vilnius kuria laimę – šiandien ši skambi frazė jau pamatuojama ir pagrindžiama duomenimis. Laimės indeksą fiksuojantys davikliai rodo, kad vilniečių nuotaika per Naujųjų metų šventes, Kaziuko mugę, Šviesų festivalį ar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną smarkiai pakyla, o po švenčių nuslūgsta. Laimingesni vilniečiai jaučiasi keliaudami ir grįždami iš darbo“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės darbo grupės vadovė Dalia Bardauskienė.

Vilnius Lietuvoje, o ir pasaulyje pirmauja inovatyvumo bei pozityvių žinių ir veiklų, keliančių gyventojų nuotaikas, srityje. Laimė – tiesioginis subjektyvios tikrovės atspindys. Ją teigiamai veikia mieste atvertas viešųjų erdvių ir kultūros veiklų arsenalas bei jų sąveika. To svarba ypač išryškėjo dėl COVID-19 paskelbto karantino metu, kai laimės indeksas sumažėjo iki 20,42 proc, nuobodulys padidėjo 88,39 proc. „Sugadintą nuotaiką“ pakėlė Senamiestis pandemijos metu tapęs kavine po atviru dangumi, kur skambėjo muzika, buvo saugiai bendraujama – laimės indeksas padidėjo iki 43,8 proc.

Gerųjų emocijų kūrimo srityje dirbti dar labai reikia, todėl 2019-aisiais prasidėjusi „Laimingo Vilniaus“ kryptis tebesitęsia. Tikima, kad estetiška, gerai veikianti aplinka ir malonus aptarnavimas, kokybiškos paslaugos ir galimybių išaiškinimas žmonėms kelia nuotaiką. Šiuo metu vilniečių emocijos matuojamos ne tik senamiestyje, bet ir centriniame sostinės savivaldybės paslaugų centre, sezono metu – miesto paplūdimiuose. Tai leidžia įvertinti, kiek miesto renginiai ar paslaugų kokybė lemia emocijas, gautus duomenis panaudoti kokybei didinti.

Devyniose sostinės vietose, įskaitant Vilniaus savivaldybės pastatą, davikliai fiksuoja nuasmenintus duomenis  https://experience.arcgis.com/experience/8c1856f8ca924ab89052e19650d80746/, juos renka ir analizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, kuriems vadovauja prof. Artūras Kaklauskas, daugelį metų paskyręs šios srities moksliniams tyrimams. Mokslininkų įengti davikliai matuoja žmonių emocinę būklę (laimingas, liūdnas, supykęs, nustebęs, išsigandęs, pasibjaurėjęs), rodo valentingumą (teigiamų ir neigiamų emocijų skirtumą), susijaudinimą, praeiviui įdomu ar nuobodu, taip pat matuojami fiziologiniai duomenys, tokie kaip pulsas, kvėpavimo dažnis ir veido temperatūra

ROCK projekte dalyvavo devynios savivaldybės, penki universitetai, verslo asociacijos, įmonės, ekspertai. Partneriai Vilnių pasirinko kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovę, kaip vieną iš pavyzdinių miestų, galinčių perteikti savo patirtį ir mokslo žinias kitiems miestams. Šiuo metu ES finansuotas ROCK projektas baigtas, VGTU mokslininkų sukurti intelektualiniai produktai toliau testuojami praktikoje.