Svarbi informacija
Ilgio matas METRAS užgimė Vilniuje
Valdovų rūmų muziejus nuo šiol primins dar vieną unikalią istoriją – mažai kas žino, kad ilgio mato terminas metras sukurtas XVII a. Vilniuje. Jo autorius yra Titas Livijus Buratinis (Tito Livio Burattini, 1617–1681) – italų kilmės fizikas, matematikas, geografas, egiptologas, architektas, išradėjas, diplomatas ir finansininkas. Vilniaus senamiesčio Rotary klubas pasiūlė įamžinti šią istoriją ir Vilniui – artėjančio 700 metų jubiliejaus proga dovanoja skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtą skulptūrinę kompoziciją.
Naująjį siūlomą ilgio matą T. L. Buratinis aprašė 1675 m. Vilniuje išleistoje knygoje „Misura universale“. Joje pirmą kartą paminėtas terminas metras kaip ilgio matas. Autorius universalųjį ilgio matą siūlė vadinti metro cattolico. Tai reiškė, kad jis turėtų būti naudojamas visuose katalikiškuose kraštuose.
„Metro terminą šiandien žino visas pasaulis, tačiau labai mažai žino, kad jis gimė ne kur kitur, o Vilniuje. Tai tikras faktas, kuriuo galime didžiuotis ir kurį reikia priminti pasauliui. Todėl ir gimė mintis, kad reikėtų tai įamžinti. Man regis, niekur pasaulyje nėra paminklo metrui, o Vilnius nuo šiol jį turės“, – sakė šio sumanymo autorius istorikas, laidų vedėjas Virginijus Savukynas.
„Vilnius ir Lietuvos sostinėje buvę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai XVII a. buvo kelių ryškių europinės kultūros fenomenų vieta. Jau baigiame apsiprasti su tuo, kad pirmosios operos čia buvo parodytos anksčiau, nei Londone ar Paryžiuje. Jau žinome, kad čia dirbo Šv. Petro baziliką Vatikane statę meistrai. O šiuokart Valdovų rūmų muziejaus bičiulis, įžvalgus istorikas ir talentingas publicistas Virginijus Savukynas atrado dar vieną pasaulinės reikšmės faktą. Nuo šiol pasaulis turi žinoti, kad šiuolaikinio metro idėja gimė XVII a. antrosios pusės Vilniuje, ką tik nusiaubtame maskolių tvano ir pamažu atsigaunančiame. Šį faktą visiems primins Vilniaus senamiesčio Rotary klubo padovanotas puikus bareljefas, sukurtas menininko Martyno Gaubo. Skulptūrinė kompozicija papuoš Valdovų rūmų sieną ir taps svarbiu jaukios aikštės ženklu. Valdovų rūmų muziejaus, vilniečių ir sostinės svečių vardu nuoširdžiai dėkojame idėjos autoriui, dosniems mecenatams ir skulptoriui už prasmingą bei įspūdingą dovaną, įprasminančią Vilniaus miesto 700 metų sukaktį“, – pažymėjo Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
1665 m. T. L. Buratinis apsigyveno Vilniuje. Jam buvo pavesta vadovauti ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos Brastos, Krokuvos bei Ujazdovo monetų kalykloms. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos valdymo laikais (1648–1668), po XVII a. vidurio karų, Lietuvos monetų kalykla vėl buvo atidaryta ir veikė nusiaubtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje. Čia 1664–1666 m. kaldinti variniai šilingai (vadinti boratinkomis), auksinės ir sidabrinės monetos. Per archeologinius tyrimus greta šios vietos, Valdovų rūmų II oficinos pietiniame gale, buvo rasti Monetų kalyklos, kuriai vadovavo T. L. Buratinis, pastato pamatai, 2 tūkst. varinių šilingų, jų ruošinių bei atraižų. Bareljefas metro kūrėjui bus atidengtas kaip tik greta tos vietos, kur prieš pustrečio šimto metų veikė monetų kalykla.
T. L. Buratinis buvo garsus tų laikų išradėjas, tikras šiaurės Leonardas da Vinčis. Jis sukonstravo ir skraidančio aparato modelį, kurį pavadino Skraidančiu drakonu. Domėjosi astronomija ir optika, buvo įsirengęs lęšių šlifavimo dirbtuves, kūrė teleskopus. T. L. Buratinis Varšuvoje statė arba remontavo karališkąsias Kazimiero ir Ujazdovo rezidencijas, įrengė tiltą per Vyslą. Be to, T. L. Buratinis sukūrė ir skaičiavimo mašiną, kurią padovanojo Toskanos didžiajam kunigaikščiui Leopoldui Medičiui.
Ilgio mato METRO autoriui T. L. Buratiniui skirtą bareljefą rasite Katedros a. 4, Vilniuje, prieiga nuo T. Vrublevskio g.
Taip pat skaitykite:
Savivaldybės viešosios tvarkos skyriui – 15 metų
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui jau 15 metų. Prieš pusantro dešimtmečio sostinėje įsteigti specializuotą už viešosios tvarkos priežiūrą ir kontrolę atsakingą padalinį buvo itin didelis poreikis. Per tuos metus reikšmingai išaugo ir pats Skyrius, ir jo... ❯❯❯
2023-06-02
Keliones automobiliu keičia aplinkai draugiškos alternatyvos
Darniai judantis Vilnius – vienas svarbiausių miesto strateginių tikslų, link kurio sėkmingai judama jau ne vienerius metus. Tą rodo ne tik infrastruktūros pokyčiai, bet ir duomenys: remiantis JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) 2022 m. atlikta kelionių pasiskirstymo apklausa, sostinės... ❯❯❯
2023-06-02
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, ką svarbu žinoti vilniečiams ir miesto svečiams
Šią vasarą, liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyks svarbiausias ir didžiausias renginys Lietuvos istorijoje – NATO viršūnių susitikimas. Kaip ir kitose šalyse, kuriose anksčiau vyko šis susitikimas, sostinėje numatomi eismo ribojimai ir kiti, įprastam miestiečių gyvenimo ritmui... ❯❯❯
2023-05-29
Išduotas leidimas Nacionalinio stadiono statyboms Vilniuje
Vilniaus daugiafunkcio komplekso Šeškinėje projektas keliasi į naują etapą – šiandien išduotas statybos leidimas Nacionaliniam stadionui ir jame įsikursiančiam sporto muziejui. Stadiono statybos darbai – kartu su visu Daugiafunkciniu kompleksu – turėtų būti baigti 2025 m.... ❯❯❯
2023-05-23
Patvirtinta nauja „Vilniaus viešojo transporto“ valdyba
Šią savaitę darbą pradėjo nauja bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) valdyba. Naują bendrovės valdybą sudarys penki valdybos nariai, ją ketverių metų kadencijai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybė. Valdyboje dirbs 3 nepriklausomi nariai – „Cirkle K“ Verslo... ❯❯❯
2023-05-19
Taryba patvirtino trečiojo Vilniaus vicemero kandidatūrą: pareigas užims teisininkas Andrius Grigonis
Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino trečiojo Vilniaus vicemero kandidatūrą. Pareigas užims TS-LKD deleguotas teisininkas, advokatas Andrius Grigonis. „Surinkome tikrai stiprią politinę savo sričių profesionalų komandą – visi trys vicemerai turi didelę... ❯❯❯
2023-05-17